Čia aš, Šimas Burbulis. Išvažiavau va, atostogų, bet ramybės neturiu. Mano brangioji Izolda nenustygsta vietoje, bikinius ir sukneles reikia visas pademonstruoti, restoranų meniu išragauti, krantine prasieiti. Ne, ne mūsų Trakų Lukos krantine. Ir ne gražiausia taip mūsų rajono valdžios pamėgtos Alanijos Turkijoje promenada. Burbulis su Izolda į Neringą nusibeldė ir vėl nuliūdo Trakus prisiminę.
Jau sakiau, leisiu sau patylėti. Ir ne, net ne Nidos išpuoselėtais takais, ne vaikų žaidimų aikštelėmis, ne informacinėmis rodyklėmis, ir net ne švariais viešaisiais tualetais visuose miesteliuose pasigėrėjau. O gėlynais.
Štai lyg Šveicarijoje išpuoselėta Juodkrantė pribloškė stiliaus vienove ir natūraliu kraštovaizdžiu. Palei Kuršmares žydinčios rausvos rožės, dekoratyviniai česnakai ir linguojančios smilgos su laiveliais horizonte atrodo lyg čia augę visada.
Kitų augalų pavadinimų nežinau, bet girdėjau kaip krykštavo ir nuo dviračių nulipę vokietukai tokio pakrantės grožio apkerėti. O Izolda čia išpleškino visą fotoaparato juostelę.
Tai va, kam tau, Kisa iš Trakų, pinigai, jei tu fantazijos neturi? Jei nemoki net nusikopijuoti sau pritinkančio rajono stiliaus – Trakuose vienmečiai gėlynai: našlaitės ir begonijos kaip sovietmečiu prie partkomo… Ai, dar va, pelargonijos, raudonos. O begonijos griežtom eilėm, kaip buhalterijos eilutės susodintos Lentvario laisvalaikio zonoje prie Bevardžio ežero…
Prie vandens, ten kur smilgos ar kitos lauko gėles primenančios puošmenos galėtų siūbuoti, lyg prie nežinomo kareivio kapo ar Lenino mauzoliejaus, tik amžinosios ugnies betrūksta…
