Žydinčių našlaičių prie Trakų miesto autobusų stoties transporto žiedo nebeliko. Nuo ankstyvo ryto darbininkai jas rovė ir krovė į šiukšlių maišus. Gyventojus stebina toks neūkiškumas ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, kai bene vos vieną mėnesį miestą puošusias gėles reikia pakeisti kitomis. O mieste akis bado daugybė kitų nesutvarkytų kampelių.
Išrovė žydinčias, sodins kitas
Prieš porą dieną Burbulis pasišaipė iš tų sovietmetį Trakuose menančių našlaičių, kurias daugelis šiandien sodina kapuose, ir iš tiesų, jų nebeliko. Leiskite atspėti, kas bus vietoje jų? Kitas sovietmečio grožis – raudonos begonijos ar vadinamieji ledinukai?
Burbulis jau yra rašęs ir apie dideles pinigų sumas, kurias miestas išleidžia keletą kartų per sezoną persodindamas vienmetes gėles. Tai kodėl negalima pasodinti daugiamečių augalų? Pavyzdžiui, žemaūgių pušelių, kaip transporto žiede, rausvalapių raugerkšnių ar kitų panašių jokios ypatingos priežiūros nereikalaujančių augalų, kurie ir padėtų kurti vientisą miesto stilių, ir taupytų pinigus?
Kokį dar stilių? Nėra jokio stiliaus Trakuose. Nėra. Kvailas tu, Burbuli, sako žmonės prie biznio. Juk tada niekam į kišenę nebyrės. Dabar kelis kartus per metus pasodint, išraut, nupirkt kitas, vėl pasodint, rudenį nuraut. Visi dirbam ir visi uždirbam, ar ne? Tik vaizdo kaip nėr, taip nėr.
Tiesa, o kas matė, kiek žiemą į sniegą sodintų medelių Trakuose prigijo?
Subjaurojo Vytauto gatvę
Ir štai ankstyvą pavasarį prasidėjęs miesto medžių „vadavimas“ nuo trinkelių apkloto nesibaigė iki šiol.
Užtrinkelizuotus Trakus atlaisvinantys darbininkai tiesiog subjaurojo Vytauto gatvę. Vienur išardę trinkeles užpylė mulčiaus, kitur pasodino kalninių serbentų, kurie čia pat apaugo žolėmis, nes neužpylė mulčiaus, o kitur, išdraskę trinkeles, iš viso nieko nedarė – liko kyšoti medžių šaknys.
Panašu, kad tvarkytojai nebežino, kaip užbaigti darbus, todėl labai ir neskuba. Kaip sakoma, ko negali padaryti tuoj, tai nedaryk ir rytoj.
„Tokios pertvarkos prasilenkia su bet kokia logika. Kam ardyti šaligatvį toje vietoje, kur iš vienos pusės medis nėra įspraustas į jokį betoną – plyti erdvi pievelė. O dabar tas mulčius išsisklaidys po pievą ir tiek naudos. Atrodo, kad miestą tvarko visai nemąstantys, pirmą kartą tai darantys žmonės“, – apgailestavo Vytauto gatvėje sutikta praeivė Kristina.
Kur iškeliavo trinkelės?
Burbuliui kilo ir kitas labai paprastas praktinis klausimas. O kur dingo Trakų mieste aplink medžius išardytos trinkelės? Jų per visą miesto teritoriją turėtų susidaryti tikrai nemažai – nuo kelių dešimčių iki šimtų kvadratinių metrų.
Prisimenate sostinės Gedimino prospekto rekonstrukcijos skandalą, kai senos trinkelės tiesiog pradingo ir nusėdo pas kažką kieme? Ar Trakai laikosi panašių tradicijų?
