Čia aš, Šimas Burbulis. Žinote, būna tokios temos, kai kūrybingosios mūzos tiesiog nenori tavęs pasikviesti į Parnaso papėdę. Nū nėra įkvėpimo nors tu ką. Seniai norėjau apžvelgti Trakų prekybcentrius, ypač po iškilmingo „Rimi“ atidarymo. Nors dažnas rajono gyventojas apsiperka pakeliui namo iš Vilniaus ir čia į parduotuves eina tik pieno ir duonos, nori nenori prekybcentriai keičia Trakų veidą.
Rimi monstrą reklamuoja vagišiai
Prieš savo valią nuo “Rimi” monstro atidarymo dienos apsilankiau ten kokius penkis kartus ir visus kartus dėl vieno tikslo – semtis įkvėpimo paburbuliavimui.
Atsimenat tuliką, kuris nežinia čia kam priklauso – “Rimi” ar stočiai – su apgraužtu lapeliu WC ant durų? Tai va, tą reprezentacinį lapelį pagaliau pakeitė.
Nelabai kas ten daugiau ir patraukė mano dėmesį per tas manąsias vizitacijas, išskyrus tik tą senuką, perrengtą apsauginio rūbais ir pasodintą viduryje plataus koridoriaus. Šiaip šaunus vyrukas, bet visas komizmas pasiekia savo aukštumas, kai į „Rimi“ užsuka Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai vien tam, kad išimtinai dėl pramogos nugvelbtų ten parduodamų sveriamų sušių.
Čia turbūt jau vieša paslaptis, kad rajone tarp moksleivių yra patrakusių kleptomanų ir to nežino nebent tik tie, kurie vis dar neturi telefone „TikTok“ programėlės. Kaip supratau, atžalynui puikiai sekasi įveikti „Rimi“ apsaugos erelio skvarbų žvilgsnį.
Gal ir pikta būtų, jei jaunoji karta tokius šposus krėstų kažkur kitur, bet čia juk Trakų „Rimi“, Trakų liberalų buldozeriu prastumtas projektas, todėl galiu tik tyliai pasidžiaugti. Kas žino, gal tarp šių avantiūristų auga naujieji politikai, o čia pirmosios apsukrumo pamokos?
Konkurencija timptelėjo IKI
Ir žinote, dar ilgai nieko nebūčiau rašęs apie tą „Rimi“, jeigu ne tai, kad šio monstro atsiradimas paskatino sukrusti ir kitus prekybos centrus. Pažiūrėkite, net skarbonkės dydžio Trakų „Maxima“ po trumpo užsidarymo vėl atsidarė šiek tiek praplatėjusi ir ten irgi atsirado pasiūloje sušių, kaip atsvara naujovei, kuri atėjo kartu su „Rimi“.
Tik gyventojai – „Maximos“ kaimynai vis dar skundžiasi, kad nėra kur mašinų parkuoti – kiemą okupuoja pirkėjai. Bet tai kam čia tie gyventojai rūpi?
O svarbiausias pastarojo meto eventas buvo tas, kad Trakų centre prasiplėtė prekybos centras „IKI“. Vat užėjęs ten po renovacijos ir pamatęs pasiūlą kaip iš gausybės rago, pagaliau supratau koks Š yra ta Trakų „Rimi“.
Kai dar statėsi „Rimi“, nesąmoningai svarsčiau, kad gal jis prilygs bent jau Vilniaus Krasnuchoje esančiam „Rimi“. Naivia tikėjausi, kad čia bus vežama šviežia žuvis, o ypač „Rimi“ firminė menkė, kuri yra ne vandeninga, kaip kituose prekybos centruose parduodama menkė ir čirškinama ant keptuvės nesuyra, lieka natūralios konsistencijos. Tik pamiršau, kad viltis durnių motina, nes Trakų „Rimi“ laiko šio rajono gyventojus antrarūšiais ir nesiūlo ne tik žuvies, bet ir mėsos skyrius kažkoks suspaustas.
Ko nepasakysi apie visai į kitą lygį pakylėtą „IKI“. Ir svarbiausia yra tai, kad nors ši parduotuvė prasiplėtė du ar net tris kartus, dėl to ji iš išorės nei kiek nepadidėjo, į vizualiai nepatrauklų gargarą neišvirto. Vo, paradoksas!
Pavirs logistikos centru?
Vis dar tenka eiti į tą „Rimi“ pastatą vien dėl to, kad ten persikėlė „Lietuvos paštas“, iš kurio pasiimu pensiją. Užmetu akį išeidamas į prekybos zoną, ir kai ten pamatau dar zujančius žmones, man norisi jiems surikti: „ei, chebra, ką jūs čia darote?! Jūs ką, dar negirdėjote, kad Trakų centre atsidarė naujas „IKI“?!”.
Tikrai, vaikštai po tą „Rimi“ ir susidaro toks įspūdis, kad čia imituojama mažmeninės prekybos idėja. Toks jausmas, kad greitu metu užsidarys čia tas „Rimi“ ir visas gargaras pavirs į kokį nors logistikos centrą fūrų persikrovimui prieš maršrutą link Lenkijos sienos.
Atidarymo proga apsidairė parduotuvės “Rimi” salėje gyventojai ir retai čia beužsuka. Sutinku, į „Rimi“ galima nueiti vieną kartą į mėnesį, bet vien tam, kad užsišviestum prieš kitus ir parodytum, kad tavo pajamos leidžia tau vaikščioti po „Rimi“, kuris tipo priskirtinas prie elito klasės.
Bet užtenka palyginti, kaip visiems žymiausiems Lietuvos prekybos centrams sekėsi virinti pelną 2022 metais ir pamatai, kad pelnus ir net didėjusius lyginant su 2021 metais, fiksavo „IKI“, „Maxima“ ir „Norfa“, o „Rimi“ skaičiavo nuostolį.
Nū gal ne Trakų moksleiviai prisidėjo prie to nuostolio, bet kita vertus, kiekvienam garbiam trakiškiui tai turėtų būti principo reikalas tame gargare nieko nepirkti.
Vargšai ir tų paviljonų smulkieji verslininkai, kurie čiupo juos nuomai kuo greičiau, nes galvojo, kad juos kiti gali aplenkti. Pasirodo ne, va, Trakų „IKI“ dar savo paviljonus į pasiūlą pametės. Ir šiaip, nū ko garbus rajono gyventojas gali eiti ramiai pasėdėti ir išgerti alaus į prekybos centrą arba į autobusų stotį? Ten nebent lankosi kokie nors pabėgėliai nuo žmonų, nes paskutinė vieta, kur jų moteris gali įtarti, kad geria jos vyriškis, galėtų būti būtent „Rimi“ įsikūrusi alaus knaipė. Normalūs žmonės gerti eina į Trakų kavines, ypač vasarą.
Įdomu pasidarė, kaip sekasi bizniauti ten esančiam gėlių paviljonui? Bliacha, už šimto metrų turime Trakų turgelį, kur mažose kamurkėse įsikūrę gėlių prekeiviai net pačiam išpindėjusiam klientui įsiūlys ką nors, o čia, „Rimi“ pastate kone dvigubai didesnio ploto gėlių paviljonas atsidaręs. Toks jausmas, kad tame stikliniame mauzoliejuje gėlės ne pardavinėjamos, o tiesiog eksponuojamos kaip muziejuje. Visa laimė, kad ten dažnai dirba smulkių ir dėl do simpatiškų veido bruožų briunetė. Tai noriu ar nenoriu, bet po pensijos atsiėmimo visada specialiai einu link tualetų, kad galėčiau į tą pikų damą padaboti.
Trakai, Trakai, Trakai, Trakai
Kad Trakų „Rimi“ pastatas atrodo gaidiškai gali patvirtinti ir architektai ir bet kas kitas, kas tikrai myli Trakus. Ne veltui ją trakiškiai vadina daržine ar gargaru. Kai turi vaizdą į ežerą, net su fontanu, o kvieti klientus į monstro urvą be langų…
Bet to gaidiškumo dar daugiau suteikia neapgalvotas pavadinimų kabinimas.
Žiūrėkite, ant „Rimi“ pastato didelėm raidėm parašyta „Trakai“. Šaunu, bet iš karto ant šalia esančios prielipos parašyta „Trakų autobusų stotis“. Nū ble, negalima buvo tiesiog trumpai parašyti „autobusų stotis“? Sviestas sviestuotas pradeda atrodyti dar didesnio riebumo, kai atkreipiame dėmesį į tai, kad miesto žiede irgi matosi užrašas „Trakai“.
Be to, šalia žiedo stovi balta stula, ant kurios taip pat parašyta „Trakai“. Išeina, kad mažame areale mes stebime Trakų vardo kakofoniją.
Man čia – grynas nesusipratimas. Ir juokingiausia atrodo tai, kad visi suprantame, kad didžiausias miesto svečių srautas eina iš Vilniaus pusės, todėl, kai įvažiuoji į mūsų miestelį iš šios pusės, tai pirmiausia sužimba didelėmis, baltomis raidėmis užrašytas „Rimi“ pavadinimas. Nepaisant to, kad vėliau pamatai ir suskaičiuoji net keturis kartus pasikartojantį „Trakų pavadinimą. Žydinčių našlaičių fone.
Kai važiuojam pro tą našlaityną, mano Izolda visada prisimena, kaip aš ją antrą kartą prie našlaičių klombos pabučiavau. Jo, sovietmečiu, kai kitokių gėlių nelabai ir buvo. O dabar tas našlaites prie Trakų žiedo reikia sodinti ir rauti kelis kartus per metus, kad ir patys mažiausieji rajono valdžios našlaitėliai turėtų iš ko užsidirbti.
Vietoje epilogo
Su atsinaujinusiu „IKI“ pastatu iš vaizdo pagaliau dingo tas baltas lariokas, prekiavęs lenkiškom daržovėm ir turkish delight. Realiai čia ilgą laikė veikė tikras gyvūlių ūkis. Suprask, visi prekeiviai nuo šmutkių iki vaisių ar daržovių pasiūlos sėdi Trakų turgelyje, o čia matai vidury centro stovi lygesnis už lygius. Ir nesvarbu, kad tą larioką galime prilyginti vizualinei taršai, bet stovėjo. Ir ilgai stovėjo, kol pagaliau jis buvo patrauktas nuo vaizdo.
Daug dabar ieškome būdų suprasti, kaip mąsto rusas, bet nesuprantame, kad atsakymas slypi, o tiksliau tykiai tūno mūsų viduje, nes homo sovieticus ten, mumyse tikrai dar sėdi giliai, jeigu kiekvieną dieną praeiname pro tokius daržovių kioskus ir nesusimąstome, kaip tai netipiška turėtų būti mūsų laikmačiui.
Nū va ir parašiau kažką apie prekybcentrius, apie „Rimi“, o tiksliau apie „IKI“, kuri apstatė tuos skandinavus.
PASTABA. Tai nėra reklaminis straipsnis. Tai Burbulio subjektyvi nuomonė, kuri atspindi Trakų gyventojų nuotaiką ir požiūrį.
