Ukrainos kariai ir rūsiuose nuo karo siaubo besislepiantys gyventojai netrukus miegos lietuvių pagamintose lovose. Aukštadvario gyventojas, buvęs Aukštadvario seniūnas Laimis Kvedaravičius rūpinasi itin greitai surenkamų lovų gamyba ir veža jas į Ukrainą. „Savo lėšomis jau esame pagaminę ir išsiuntę 100 lovų ir šiuo metu gaminame dar 581 vnt. Poreikis – 30 tūkst.“, – savo paskyroje Facebook rašo L. Kvedaravičius.
Šimas Burbulis dalinasi L. Kvedaravičiaus pasakojimu socialiniame tinkle Facebook jo paties raginimu skleisti šią žinią. Skaitykime ir prisidėkime!
Artėjant gražiausioms metų šventėms noriu su Jumis pasidalinti pagrindiniu ir esminiu mano ir komandos šių metų darbu.
Vasario mėnesį, prasidėjus karui visoje Ukrainoje, mano kolega Vytas Liudžius, įmonės UAB DUV vadovas pakvietė prisijungti prie jo sugalvotos idėjos – sukurti, suprojektuoti ir pagaminti kaip konstruktorių surenkamas lovas ir jas, kaip pagalbą Ukrainai tiekti į karo alinamą šalį.
Į šį kvietimą sureagavau jautriai ir atvira širdimi. Tapau šio projekto vadovu ir pradėjau kelionę LIT – UA kelyje.
Visų pirma su šia idėja buvo kreiptasi į Vilnius TECH (buv. VGTU) universiteto pramoninio dizaino katedrą. Docentas Linas Krūgelis su savo kuruojama studentų akademine komanda sukūrė vizualizacijas ir baldų veikimo principus. Iš gautų modelių mes, surėmę pečius su inžinieriais, konstruktoriais, pagaminome prototipus. Šis procesas įvyko neįtikėtinai gretai, išbaigtą gaminį turėjome jau birželio mėnesį.
Liepos mėnesį, palaikomi Ukrainos ambasados Lietuvoje, priėmėme labai svarbų mums ir dar svarbesnį projektui sprendimą – patiems vykti į karą, nuvežti 15 lovų į frontą, jas surinkti, paspausti rankas ten kariaujantiems. Padėkoti už jų svarbų vaidmenį ir gauti tiesioginius komentarus, ką reikia taisyti lovose. Kas veikia ir ko trūksta.
Misija įvyko. Pirma stotelė Ukrainoje buvo Kijevas – Lietuvos ambasada Ukrainoje, kur mus priėmė ambasadorius p. Valdemaras Serapinas ir jo patarėjas ekonomikos klausimais p. Marijus Dunda. Ten pristatėme mūsų idėją, parodėme lovą ir įgavome stiprų šių gerbiamų žmonių palaikymą mūsų projekte. Kita stotelė – buvo Kharkiv‘o miestas. Kharkiv‘e buvome pačių įvykių sūkūryje. Lovas surinkinėjome blokpostuose, kurie buvo nuolat apšaudomi. Susipažinome su karo realybe, spaudėm rankas snaiperių būriui, turėjom garbės susipažinti su Kharkivo garnizono generolu p. Melniku.
Apibendrinant misiją – tai buvo patirtis, kuri pakeitė viso projektą esmę ir mus pačius. Lavonų kvapas priemiesčiuose, tą pačią dieną sprogstančios bombos ten, kur vaikštai ir nuolatinis oro pavojus. Disciplinuoti Ukrainos kariuomenės vyrukai ir kasdienį gyvenimą bandantys gyventi pensininkai išdaužytų daugiabučių languose. Poreikis daiktams, kuriuos mes pagaminome ir atvežėme – milžiniškas, tiek praktiniu požiūriu tiek moraliniu.
Grįžus iš Ukrainos – atsivežėme oficialų poreikį mūsų lovoms. Kartu su ambasadoriumi p. Petro Beshta ir Ukrainos gynybos ministerijos viceministru Viačeslav Šapovalov išreikštas poreikis 30 tūkst. vnt.
Lietuvoje pradėjome smarkiai dirbti su valdžios institucijomis, vyriausybe, krašto apsaugos ministerija, ekonomikos ir inovacijų ministerija, užsienio reikalų ministerija bei kreipėmės į didžiuosius Lietuvos verslus su vienu prašymu – padėti atliepti poreikį.
Per šio projekto užsimezgusius kontaktus – išvykome į Kijeve organizuotą „Voluntior“ parodą lapkričio mėnesį. Parodoje buvome vieninteliai užsieniečiai. Tuo metu Kijevas buvo bombarduojamas ir likus dviem dienom iki parodos gavom tokią žinutę: „Neturim nei vandens nei elektros – bet paroda įvyks“. Ir įvyko ir mes ten buvome. Parodoje susipažinome su Вячеслав Редько (prekybos rūmų tarp Latvijos ir Ukrainos vadovu). Po šios parodos sekė kita – Turkijoje (Bursa), kur buvo pasirašytas memorandumas, ko pasekoje Latvijos faneros gamintoja FINIERIS skyrė paramą Ukrainai ir šiam projektui. Parama – sunkvežimis fanieros (!!!), iš kurios mes gaminsime lovas 581 vnt. ir siųsime jas į Ukrainą.
Šiam projektui paremti įkurtas fondas WWW.LITUAKARTU.LT , kur JŪS, įmonės ir valdžios atstovai gali prisidėti ir padėti.
