Šimas Burbulis
Pamenate iš Naujojo Testamento tokį epizodą, kai Jėzus Kristus dalyvaudamas vestuvių iškilmėse Kanos mieste vandenį pavertė vynu. Tai va, pasirodo rajono egzorcistai UAB „Trakų vandenys“ moka ir priešingą distiliacijos procesą – alų paversti vandeniu.
Tarybos posėdžiai – humoro klubo susirinkimai
Praėjusią savaitę UAB „Trakų vandenys“ vamzdynas prakiuro vidury Trakų miesto. Apie tai suskubo parašyti „Galvė“ savo Faceboook paskyroje. Iš karto pasipylė įvairūs komentarai, o vienas iš jų buvo tiesiog pranašiškas, nes viena laikraščio skaitytoja retoriškai paklausė: „ar nebus dabar taip, kad dėl tos avarijos visiems pabrangs vanduo?“. Ir ką Jūs sau manote? Jau kitą dieną susirinko Trakų rajono savivaldybės taryba, kur vienas iš klausimų buvo „Dėl UAB „Trakų vandenys“ 2019 – 2021 metų veiklos ir plėtros plano tvirtinimo“. Esmė labai paprasta – ši liūdnai pagarsėjusi bendrovė, kuri ir vėl buvo pripažinta bene blogiausia vandentvarkos įmonė visoje Lietuvoje, nusprendė prašyti gelbėjimosi rato. Atrodo, kad taryboje yra dalis humoristų, kurie nesupranta, kad tarybos posėdžiuose jie balsuoja mūsų visų rajono gyventojų pinigais.
Kam Trakų rajono valdžiai didingai pozuoti prie naujo automobilio „Renault“, jeigu ji mąsto kaip padėvėtas „Zilas“.
Alaus danguje nėra
„Alus gerti sveika“, taip mūsų kalbininkas Jonas Jablonskis yra kažkada užrašęs. Bet Trakų rajono gyventojams pamažu reikės mažinti alaus vartojimą, nes UAB „Trakų vandenys“ direktorius, kuris yra pagal išsilavinimą agronomas ir „Lenkų rinkimų akcijos“ statytinis, viename iš tarybos komitetų prasižiojo, kad laikas naujoms investicijoms į infrastruktūrą ir tai rajono gyventojams papildomai kirs per kišenę apie 0,16 centų už kubinį metrą arba, kaip pasakė lenkas – agronomas Ingelevičius, „tai vienai šeimai kainuos vieną butelį alaus kiekvieną mėnesį“. Šioje vietoje galima prisiminti protestantą Martiną Liuterį, kuris sakydavo, kad „geriau galvoti apie Dievą smuklėje nei apie alų bažnyčioje“. Tad kaip ir kodėl ponui Ingelevičiui išsprūdo toks metaforiškas palyginimas, lieka neaišku. Bet kad rajono vandentvarka yra valdoma balvonų, jau tampa akivaizdu. Galbūt ir nevertėtų čia dėl vienos bonkos alaus daug sielotis, bet kad tas vanduo pas mus jau ir taip brangus – kaimyninėje Elektrėnų savivaldybėje už tą patį vandenį galima būtų sutaupyti vidutiniškai vienuolikai butelių alaus. Legendinis amerikiečių muzikantas Frankas Zappa mėgdavo pašiepti valdžias sakydamas, kad „negalima vadintis tikra valstybe, jeigu neturite savo avialinijų ir alaus“. Ką gi, nacionaliniu lygmeniu savo LAL kompaniją jau prašvilpėme, o rajono lygmeniu turime savo verygistaną, kuris kels vandens kainą alaus sąskaita. Dabar man aišku, kodėl Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimo statistika – Trakų rajono gyventojai ženkliai prisideda prie šios statistikos atidėdami algos dalį brangiam vandeniui. Ir tai vyksta šalyje, kuri gali girtis visam pasauliui geriausiais savo vandens ištekliais, nepaisant to, kad neturime naftos ar dujų.
Alaus pučas
Atvykęs į tarybos posėdį, ponas Romualdas Ingelevičius apskritai atrodė labai jau atsipūtęs, tarsi iš anksto žinodamas, kad jo parengtam planui bus pritarta. Ir neklydo, valdančiųjų liberalų – lenkų – „Renkuosi aiteitį“ koalicija nė nemirktelėjusi pabalsavo už šį plėtros planą. Geriausiai apie šį planą atsiliepė tarybos narys Nerijus Šiaulys pavadinęs jį „paprastu rašinėliu“. Man belieka tik pridurti, kad taryba paskutiniu metu dažnai mėgsta rašyti taisykles ant šikpopieriaus ir versti jas mums privalomais sprendimais. Tuo tarpu ponas Ingelevičius kažkada sėkmingai bus išlydėtas į pensiją, pagerbtas taryboje gėlyčių puokšte ir 12 vidutinio darbo užmokesčio išeitine kompensacija, o gal dar bus įteiktas koks nors Vytauto Didžiojo ordinas už nustekentą įmonę. Atrodo, jog valdantys rajoną yra praradę baimės jausmą, jie net neįtaria, kad gyventojai vieną dieną pradės suprasti, kaip juos durina tokiais lengavbūdiškais sprendimais. Blogai dirba įmonė? Tai pyst ir padidinkime vartotojams kainas. Neseniai taryboje taip pat buvo užvirusi kalba dėl prastos UAB „Trakų vandenys“ veiklos, bet tuo metu mane be žado paliko „Lenkų rinkimų akcijos“ vietinė prievaizdė Marija Puč, pasakiusi: „aš pakalbėjau su vandenų direktoriumi ir jis mane patikino, kad situacija bendrovėje yra gera“. Pasirodo, geriausia įmonės kontrolė – tai nuoširdus pokalbis su savo partiniu bendražygiu. Gal mums visiems reikėtų susirinkti ir tiems vandenims atkartoti istorinį alaus pučą, kaip protesto akciją, tik labiau demokratiškai. Pavyzdžiui, lapkričio 1 – 2 dienomis tuščiuose alaus buteliuose uždegti žvakutes ir pastatyti po šios bendrovės būstinės durų.
Kur šuo pakastas?
Šią savaitę aš paskaičiavau, kad merė Edita Rudelienė savo facebook paskyroje mažiausiai penkis kartus pavartojo savo nenugalimą frazę „džiaugiuosi“. Tai ji džiaugiasi socialinių darbuotojų diena, tai ji vėl lenda į trobas pas pagyvenusius žmones sveikinti juos su senolių diena. Bet kad ji džiaugiasi, jog ir vėl rajono vartotojams gali brangti vanduo – nei žodžio. Taryboje šis klausimas praėjo tokiu konvejerio greičiu, kad ponas Ingelevičius, kaip visada su pridėjusio į kelnes pantomimos mimika, priėjo prie mikrofono, bet nieko tolkam negalėjo atsakyti į opozicijos klausimus. Kažką sau po nosimi mekeno ir tiek. Įmonės vadovas, kuris vadovauja ne pirmus metus, negebėjo prisiminti nei vieno finansinio rodiklio, kurio jo prašė pateikti opozicija. Nors su savimi turėjo pasiėmęs neploną papkutę, bet ir į ją nei akimirkai nežvilgtelėjo. Nebent ten naujausias Playboy žurnalas gulėjo. Net atrodytų toks paprastas klausimas – „įmonė 2018 m. patyrė 71,08 tūkst. daugiau „kitų išlaidų“. Prašome paaiškinti, kas tos kitos išlaidos“ – ponui Ingelevičiui atrodo neįveikiamas. Žodžiu, įmonė ruošiasi daryti grandiozines investicijas, bet neturi nei vieno laisvo euro, kurį galėtų investuoti, dėl to ateina prašyti pinigų pas savo pagrindinį akcininką – Trakų rajono savivaldybę. Ir valdantieji elgiasi kaip karaliukai, nes matyt, komandiruotės JAV metu niekas nepaaiškino, kad galutinis savivaldybės valdomų įmonių akcininkas yra būtent mes – Trakų rajono gyventojai – kuriuos jau užknisa tokia netvarka ir tik per rinkimų balsavimą šiems deputatams atidavėme savo mandatą. Bet šioje vietoje aš jau pradedu suprasti giluminę Ingelevičiaus mintį apie vandens pabrangimą vienu alaus buteliu. Juk tarybos posėdžių salėje beveik niekada nebūna daug žiūrovų, nors į juos galėtų ateiti bet kas, tačiau jeigu į tuos posėdžius ateitų tikrasis mūsų išrinktųjų elektoratas, tai ta posėdžių salė prasmirstų peregaru. Būtent toks rinkėjo tipas niekada ir nesupras, kad 0,16 centų vandens pabrangimas yra numatomas norint surinkti 344,34 tūks. eurų, nes iš savivaldybės dotacijų forma ir taip jau yra numatyta 1204,25 tūkst. eurų Trakų vandenims. Deja, valdantieji nenori suprasti, kad ir bet kokios dotacijos, subsidijos ar išmokos ir net algos, priedai ir komandiruotė vyksta iš mūsų visų kišenių.
Vietoje prologo
Kultinio serialo „Simpsonai“ herojus Houmeris sakė: „alus yra visų gyvenimo problemų priežastis ir sprendimas“. Sprendimo kol kas nematau, bet visada galite važiuoti į Elektrėnus, nes ten pigesnis vanduo, Lidl parduotuvė ir sutaupyti pinigų alui. Arba kasdienei duonai.
Šimas Burbulis: vanduo rajone ir vėl brangs – alaus nebus
