Šimas Burbulis
Vieną žiemiškai atvėsusį rytmetį nusprendžiau kaulus pramankštinti, kremzles išjudinti. Vietoj pečiaus kūrimo, nusprendžiau padaryti rytmetinę zaretkę. Įjungiau radiją Majak, kad nebūtų man taip striomna ir nyku. Pranešėja beria statistiką, kad jau kurį mėnesį, grįžtančių į Lietuvą emigrantų skaičius viršija išvykstančiųjų. Pamaniau, juk savivaldybių rinkimai įvyko. Kas juos pralaimėjo, susikrovė čemodanus ir Londonan išvyko, o kurių draugeliai ar giminės laimėjo, tie atvirkščiai – iš Albiono salos į Lietuvą sparnus pakėlė…
Politinės emigracijos grimasos
Politinių postų rotacija po rinkimų visiems yra iki skausmo pažįstama. Štai mūsų kraštietis Jarekas taip įsikibo į ministro portfelį, kad paleisti jo niekaip negali. Dar neprivalgė, dar nepasisotino, nes valdžioje apetitas auga bevalgant. Kiti rajono funkcionieriai jau seniai nugrimzdo į neatmenamą praeitį. Turėjome tokį Kęstutį Ramanauską. Dirbo jis ir administracijos direktoriumi, ir taryboje sėdėjo, ir Trakų kūno kultūros ir sporto direktoriaus soste padirbėti suspėjo. Kaip sako slavai „do pory, do vremeni“. Nes, papūtus kitam vėjui, kresno sudėjimo ponas Ramaunauskas kaip epušės lapas buvo nublokštas į tą pačią emigraciją, verslininku patapo. Bando jis iš Anglijos per feisbuką įtaką rajonui daryti, prisiblatinti prie mūsų merės spausdamas jai „like“. Išslydusią iš rankų valdžią, deja, ne taip lengva susigrąžinti. Atrieda, atidunda naujoji karta, kuri savo progos ir šanso įsikibti nagais ir dantimis viešajame sektoriuje už mūsų pinigus tikrai nepraleis.
Apie „Čipą ir Deilą“
Po Šekspyro ir Moljero kūrinių interpretacijų, kalbant apie rajono politinę jaunuomenę atrodė, kad turėčiau tęsti tą pačią žanro klasiką.
Šį kartą skubu pristatyti sutuoktinių porelę. Tik ši porelė dar jauna. Nesiryžau jiems priskirti Rablė romano „Gargantiua ir Pantagriuelis“ personažų. Dar nespėjo rajone taip įsisiautėti, kad būtų galima jiems priklijuoti ir ketvirtajame dešimtmetyje Ameriką siaubusių „Boni ir Klaido“ etiketės. Ir štai prisiminiau, kaip savo anūkams per televizorių leisdavau pasakėles apie du mielus burundukus „Čipas ir Deilas“. Jūsų dėmesiui – Trakų rajono merės patarėja Evelina Kislych-Šochienė ir jos gyvenimo palydovas, Trakų kultūros „ambasadorius“ Algirdas Šochas, kuris neseniai buvo įdarbintas toje pačioje Trakų rajono savivaldybės administracijoje. Po tokio Algirdo karjeros šuolio man susidėliojo visi galai, kurių anksčiau nesupratau. Nedaėjo man, kodėl „Čipas ir Deilas“ tokius didingus ditirambus giedojo kandidatei į merus Editai Rudelienei. Rinkiminiame Lietuvos liberalų sąjūdžio lankstinuke Evelina ir Algirdas nupaveiksluoti susiglaudę. Dėstė, kodėl reikia balsuoti būtent už ponią Rudelienę: kokia mūsų merė sociali, aktyvi ir intelektuali. Pabrėžė, kad merė siekia Trakus paversti ir kultūrinu miestu.
Rinkimai liberalams pasibaigė sėkmingai. Merė prisiviliojo sutuoktinių čiulbuonėlius, kurie per rinkimus gražiai suokė. Porelė buvo įvertinta deramais postais. Dabar jie svarbiausi kultūra besirūpinantys žmonės: madam Evelina patarinėja būtent kultūros klausimais. Kol mesjė A.Šocho kaip smuikininko talentas dar tik skleidžiasi, jis grieš biurokratijos kontrabosu.
Dabar man pasidarė aišku, kokiu keliu mūsų valstybę pradeda valdyti muzikantai ir kiti artistai.
Prabangioji Trakų klasika
„Čipo ir Deilo“ duetas, imigravęs atgal į mūsų kraštą iš vokiečių Hamburgo, pradėjo melžti Trakų rajono savivaldybę savo išsigalvotiems klasikinės muzikos projektams rengti. Supraskite, iki tol Trakuose klasikinė muzika neskambėjo, o nuostabieji „Užutrakio vakarai“ – tai dar ne viskas. Visa schema veikia taip – jaunieji sutuoktiniai įsteigia VšĮ „Confero“ ir per ją pradeda plaukti bapkės iš Trakų rajono savivaldybės įvairiems ar tariamiems klasikinės muzikos projektams. Per 2018-2019 metus VšĮ „Confero“ iš savivaldybės įsisavino 7 000 eurų paramos. Ir žinote, kas yra VšĮ „Confero“ direktorius? Ta pati šaunioji Evelina Kislych-Šochienė. Ir kaip tu jos neklaustum, ji tame nemato jokio interesų konflikto, nors dirba merės patarėja, o jos vadovaujama „vė-šė-i“ iš savivaldybės biudžeto gavo finansinio pastiprinimo. Tęsiam toliau.
Sutuoktiniai Evelina ir Algirdas sugalvojo, kad reikia nupirkti ir Trakų istorijos muziejui fortefijoną perduoti, kad jis ten stovėtų žiemą vasarą ir kad juo kartas nuo karto kas nors pagrotų. Už dalį pinigų yra nuperkamas fortepijonas, nors neįvardijama, iš kokio asmens yra perkamas tas grojantis agregatas. Kita dalis pinigų skiriama profesionaliems muzikos koncertams organizuoti. Ar žinote, kas tuose koncertuose groja? Teisingai, toks „Confero piano quartet“, kuriame smuiku siautėja…Algirdas Šochas… Žodžiu, turime du apsukruolius, mokančius parduoti visapusišką savo talentą. Kaip sakoma, per rinkimų vajų parsidavė „už dyką“, o dabar atėjo metas atsigriebti – ir darbeliais ant valdiškų kėdžių pasirūpinta, ir dar „chaltūros“ pasidaro iš projektų projektukų.
Merės podruškė
Pastebėjau, kad lietuviškajame variante šeimos galva būna ne vyras, o moteris. Tai vadinama matriarchatu.Kol Algirdas Šochas darbuojasi kultūros ir turizmo skyriuje paprastuoju specialistu, jo sutuoktinė Evelina yra merės patarėja. Patarėja – ne iš kelmo spirta, nes pati patarimais mėgsta žarstytis, bet jų gauti – nelabai. „Nemokykite manęs, aš žurnalistiką išmanau labai gerai“, – vieną kartą ji mėgino mokyti net ir „Galvės“ panas. Bet kuo sudėtingesnį klausimą pateiki, tuo patarėjos Evelinos įniršis didėja. Po paskutinio klausimo ji net pagrasino kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes žurnalistas užduodamas klausimą, meta jai kaltinimus. O klausimas buvo toks: „Ar VšĮ „Confero“ yra gavęs tiesioginės paramos iš merės? Patarėja sako: „Ne“. Tikriname ir randame. Pasirodo, Trakų rajono merė turi „Mero fondą“, kuriame jai vien šiemet buvo paskirta 11 200 eurų, kuriuos ji gali išleisti reprezentacinėms išlaidoms. Pavyzdžiui, kai vyko inauguracinis naujosios tarybos posėdis, merė nusprendė pastatyti savo chebrai ir iš mero fondo išskyrė 1 500 eurų. Na žinote, kaip būna: pavalgyti, pagerti. Suku arčiau temos ir sakau, kad iš to paties mero fondo mažiausiai vienas pavedimas, lygus 1 000 eurų buvo padarytas ir į VšĮ „Confero“ sąskaitą. Atseit, Trakų krašto kultūros puoselėjimui ir koncertų įvairovei. Galvoju, Trakuose kiekvieną vasarą vyksta nuostabi „Fanfarinė savaitė“, ant Trakų ežerų turime plaukiojančią „Galvė jazz“ fiestą. Kaip sako mano geras draugelis Lionka, džiazas – kaifovas triukšmas, kuris kiekvienai ežero bangai suteikia atskirą natą kamerinėje Trakų ežerų akvatorijoje. Ar tokiems muzikiniams projektams, turintiems turtingą istoriją ir tradicijas, skiriamas toks pat išskirtinis finansinis dėmesys kaip VšĮ „Confero“, kuri turi tik vieną darbuotoją – direktorę, merės patarėją Eveliną…
Vietoje epilogo
Kaip tikras apsukruolis, Šimas Burbulis norėtų „Čipo ir Deilo“ konglomeratui prabilti romėnišku posakiu: carpe diem – skink dieną, naudokis proga, negaišk laiko.
Žmonės gerieji, įsidėmėkite šiuos Šochus, VšĮ „Confero“ ir grupę „Confero piano quartet“. Jeigu galite, paremkite kas kiek gali šiuos klasikinės muzikos puoselėtojus. Kad tik jiems nereiktų laužyti galvos, kokių dar schemų prikūrus lėšoms iš savivaldybės biudžeto prisivilioti. Benardant tarp visų skaičiukų, man iškilo klausimas dėl merės fondo. 2019 m. fondas siekė 11 200 eurų. Kur ir kaip mūsų merė išleido ar ketina išleisti iki metų pabaigos šias reprezentacines lėšas? Radau jau minėtas sumas – 1 000 ir 1 500 eurų, bei dar 1 000 eurų Augustino Savicko atminimo lentos sukūrimui ir atidengimui Trakų rajone finansuoti. Kur buvo ištaškytas likutis?
Ne be pagrindo įtariu, kad merė savo podruškės „vė-šė-i“ dar daugiau pervedė per tą sunkiai sukontroliuojamą „mero fondą“. Tegul tai lieka ant podruškių sąžinės. Norėtųsi, kad muzikinė kultūra būtų remiama pagal lygiavos principą: jeigu davei klasikai, tai duok ir fanfaroms, ir džiazui, ir kitai kaifovai muzikai. O geriausiai būti kaip Aleksandras Makejevas, kuris kiekvieną dieną varo ant valdžios, brazdina gitara ir ant visų padėjęs. Lavinkite muzikinį skonį ir nesušalkite eidami ieškoti Kalėdų eglutės. Prie kultūros rūmų jos turbūt nebus.
E.Šochienės socialinio tinklo facebook nuotr.
