Ar girdėjote apie žmogų, kurį Trakų rajono valdžia įžeidžiančiai vadina viso rajono progreso stabdžiu? Žmogų, kurio vadovaujama įstaiga -Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija jau daugiau nei dvidešimt penkerius metus gina viešąjį interesą nuo Trakų rajono valdžios ir vystytojų savavališkos invazijos, o ežerų pakrantes – nuo aklino užstatymo? Nors jis prikėlė Užutrakio dvaro rūmus ir parką bei pavertė juos nuostabaus grožio gulbe, yra siaubinga rakštis Trakų rajono valdžios subinėj, nes vis sugeba pakišti koją neskaidrių projektų vystymui.
Konkursą paskelbė tyliai
Taip, tai Trakų vardą garsinantis TINP direktorius Gintaras Abaravičius. Dabar jis stumiamas iš TINP vadovo posto – Kultūros ministerija tyliai paskelbė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovo konkursą, bet “pamiršo” apie tai informuoti patį vadovą. Trakų rajono savivaldybė apie šią naujieną gyventojams taip pat nepranešė nė žodžio.
Trakų istorinis nacionalinis parkas įkurtas 1991 metais vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Parkas užima 8,2 tūkst. ha plotą, jam priklauso daugiau kaip 30 ežerų.
Tai yra vienintelis ne Aplinkos ministerijai pavaldus nacionalinis parkas šalyje.
Šių metų liepą Seimas pradėjo svarstyti naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymo projektą, kuriame, be kita ko, numatyta, jog valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinių rezervatų, draustinių ir kultūros paveldo objektų, apsaugą bei tvarkymą organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tarp tokių saugomų teritorijų patektų ir Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Praleido įstatyme numatytą terminą
Kaip rašo portalas lrt.lt, Trakų istorinio nacionalinio parko vadovas Gintaras Abaravičius teismui apskundė Kultūros ministerijos sprendimą dėl konkurso paskelbimo į šias pareigas.
Spalio pabaigoje jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), prašydamas panaikinti Kultūros ministerijos rugsėjo 25 dienos sprendimą dėl konkurso į Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pareigas paskelbimo.
G. Abaravičiaus teigimu, ministerija pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą, kad konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, o jo rezultatai paskelbti ne vėliau kaip likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos.
Pasak G. Abaravičiaus, Trakų nacionalinio istorinio parko vadovu jis paskirtas 1997 metais laimėjęs konkursą. Tačiau tuomet įstatymai nenustatė kadencijų, jos įvestos priėmus Valstybės tarnybos įstatymo pataisas.
2019 metų sausio 1 dieną įsigaliojus šioms pataisoms, pradėtos skaičiuoti ir pirmosios neterminuotai paskirtų vadovų kadencijos.
Be to, Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę gerai ir labai gerai įvertintą vadovą be konkurso paskirti antrai kadencijai.
„Kalbant apie šitą įstaigą turbūt buvo labai aišku, kad bus organizuojamas vadovo konkursas. Manyčiau, kad kaip tik tas pratęsimas yra retesnė galimybė nei konkurso skelbimas“, – BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Jis stebėjosi parko vadovo sprendimu kreiptis į teismą dėl konkurso paskelbimo.
„Turime ilgametį vadovą, kuris, matyt, pabijojo pakonkuruoti, pristatyti savo viziją, pats gauti naują impulsą savo darbams. Žmogus pasirinko ne dalyvauti, o apskųsti konkursą“, – teigė S. Kairys.
Konkursas į Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pareigas paskelbtas rugsėjo pabaigoje, tai yra praleidus įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą.
Anot ministro, dėl to turėtų pasisakyti Viešojo valdymo agentūra, nes ji atsakinga už konkursų skelbimą.
Atsisakė dalyvauti neteisėtame konkurse
G. Abaravičius savo ruožtu BNS sakė suprantąs, kad ministras neprivalo jo skirti antrai kadencijai be konkurso, tačiau, anot jo, įstatyme numatytų terminų privalu paisyti.
„Paskirti antrai kadencijai gerai arba labai gerai įvertintą žmogų po pirmos kadencijos yra tokia galimybė, bet tai nėra privaloma. Tačiau terminų laikytis privaloma. Tu negali išsirankioti įstatymo dalis, kurios tau patinka, ir nesivadovauti tomis, kurios tau nepatinka ar netinka“, – sakė jis.
Direktoriaus manymu, praleistas konkurso paskelbimo terminas rodo, kad pasikeitė ministerijos pozicija jo atžvilgiu.
„Tas nepaskelbimas laiku rodo, kad iš pradžių, matyt, ministerijoje buvo priimtas vienoks sprendimas, kuris kažkodėl pasikeitė likus trims mėnesiams iki mano pirmosios kadencijos pabaigos“, – svarstė G. Abaravičius.
Jis sakė negalįs dalyvauti neteisėtai paskelbtame konkurse.
Direktorius VAAT prašė pritaikyti jo reikalavimo užtikrinimo priemonę, tai yra laikinai sustabdyti paskelbtą konkursą arba jo vykdymą, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
Kaip BNS informavo teismo atstovė Sigita Gamulėnienė, teismas pastarąjį prašymą atmetė.
„Čia tas pats, jei aš prašyčiau pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones artėjantiems rinkimams, nes gerai dirbau, viskas buvo tvarkoje, tai kodėl dabar čia turi vykti rinkimai? Iki absurdo galima vertinti“, – situaciją komentavo kultūros ministras.
Kas prisimena, kaip šis dvaras atrodė 1997 m.?
Burbulis smerkia išsišokėlį
Nū, puikiai suprantame, koks ir kam nepatogus yra ponas Gintaras Abaravičius, ir jau numanome, kokiai partijai palankus žmogus yra numatytas į jo vietą.
Jei šitaip bendrauti mėgstanti Seimo darbuotoja buvusi Trakų merė liberalė Edita Rudelienė su Nacparko direktoriumi net nesikalbėdavo… Žinoma, sunku beraščiui, įstatymus kojom trypiančiam, kalbėt su išsilavinusiu žmogumi, kuris kalba teisine kalba.
Prisiminkime plačiai nuskambėjusią “Akmenos pirčių” istoriją su ciocės Rudelienės sūnėnu Pipiru. Smulkmena, bet parodo, koks likimas laukia Trakų ežerų pakrančių, iškrapščius visas valdžios užmojams trukdančias “rakštis”.
Buldozeris jau užkurtas – saugomose teritorijose ir mažame jaukiame viduramžių miestelyje “džiaugsimės” dar ne viena “Trakų stotimi”.
Kaip grybai po lietaus pradės dygti kotedžiukai ir dar baisiau – daugiabučiai, nors infrastruktūra liks ta pati – siauri keliai visiškai užsikimš. Kas netiki, siūlau pasivažinėti, pavyzdžiui, Lentvario apylinkėse – naujakurių skaičius sparčiai auga, o žmonės gyvena kaip viduramžiais – be kanalizacijos, be gatvių apšvietimo, be šaligatvių – toks tikrai “progresyvus” ir “prestižinis” Vilniaus priemiestis. Baisu ten važiuojant ką nors nudaužt.
Bet gal Burbulis klysta, kam ir nuo ko tą Trakų rajoną saugot? Juk kaip vienas architektas, kilus skandalui dėl Irklavimo bazės prie Bernardinų ežero, pasakė: “O kodėl negali būti truputį kitaip?” Kam tie reikalavimai ir teisės aktai…
Tikrai. Juk kiekvienos statybos – nauda Trakų rajono biudžetui: infrastruktūros mokestį renkam, štai dar nekilnojamojo turto mokestį visi sumokėsim. Viešbučių, kavinių, prekybos centrų priaugs. Tai ko čia pergyventi? Nors, cha, nesugeba surinkt net pagalvės mokesčio, Trakų rajono meras Andriukas su kitais Lentvario bachūrais pastatys ne tik baseiną, bet ir viaduką nuo Trakų tiesiai į Vilnių, o Užutrakio parką papuoš ryškiaspalviais batutais.
Taigi, durnas tu, Abaravičiau, per tiek metų jau galėjai prisirinkti tiek, kad būtų užtekę ne tik tau, bet ir tavo anūkams. O tu net sodybos Trakų rajone ant ežero kranto neturi. Ko tu čia plėšaisi? Rūpi, matai, kažkokiam išsišokėliui, Trakai.
Burbulis atskleidžia Trakų irklavimo bazės pardavimo užkulisus
Burbulis: Lentvario bachūrai gviešiasi Trakų biudžeto?
Burbulis apie naują aferą – nupirko tai, ką patys pastatė?
Burbulis apie Trakų ubagus, nesusirenkančius turistų suneštų pinigų
