Mielosios mano mielojo rajono moterys, jūs esate nuostabios ir tuo viskas gali būti pasakyta. Bet norėčiau pasidalinti vienu nutikimu, kuris paskatino mane susimąstyti, kokį neaprėpiamą indėlį jūs įdedate į žmonijos kūrimą.
Visai neseniai vyriausia Trakų rajono savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė per tarybos posėdį iškėlė mintį, kad reikėtų Trakų autobusų stotį pašventinti. Po moteriškės idėjos taryboje nuvilnijo kikenimas. Ypač tarp libraliojo flygelio atstovų. Prisipažinsiu, ir aš smagiai nusikosėjau.
Vėliau tik pradėjau susiprotėti, kokia gili esmė slypi šiame jos iš pažiūros durnavotame pasiūlyme. Ir dar per tarybos psoėdį, kur tipo sprendžiami labai rimti klausimai. Bet kas, jei ne moteris atsako už mūsų gyvenimo dvasinį pradą, simbolizmą, kuris būtinas mūsų materialiniame gyvenime, nuo kurio mes baigiame nužmogėti.
Kas, jeigu ne moteris, rūpinasi žmogumi nuo pat jo gimimo, nes tik ji visas gimines spaudžia naujagimį kuo greičiau pakrikštyti.
Ir kas, jeigu ne ji, paskutinę akimirką prieš uždengiant karstą prisimena, kad žemėje gyvenimą nuėjusiam velioniui reikia nukirpti virves kojūgalyje, kad ir danguje jis galėtų laisvai vaikščioti.
Vyriškasis racionalusis protas nublanksta prieš moteriškąją intuiciją, be kurios mes seniai sužlugtume atsitrenkę į nužmogėjusią materijos kometą. Jeigu šiame gyvenime ir yra kažkas antgamtinio, tai raktus nuo to pasaulio sergėja tik moteris.
Tad už jus, nimfos, amazonės ir furijos!
