Šimas Burbulis
Palangoje, Basanavičiaus gatvėje, visur, kad ir darbo dieną galima nusipirkti saldžiosios vatos. Ar pastebėjote, kad tokios saldžiosios vatos beveik neįmanoma darbo dieną nusipirkti turistiniuose Trakuose? Ar žinote, dėl ko? Dėl to, kad mūsų rajone visa vata darbo dienomis yra susėdusi prie kompiuterių ir plauna mums smegenis. Bet šį tekstą geriau skaitykite prieš tai perskaitę laikraštyje „Galvės“ savaitės apžvalgą apie Trakų galimybes rengti Pasaulio irklavimo čempionatą.
Viskas nuo pradžių
Užeinu paryčiais į virtuvę dar su kalisonais, gi žiūriu, kad mano damačka Izolda sugrįžusi jau iš Šventosios: visa tokia gražiai „paskrudusi“, raukšlės išsilyginusios nuo pajūrio vėjo, pagurklis beveik išnykęs. Visa tokia linksma, niūniuoja sau Edith Piaf dainas po nosimi ir net neerzina jos mano šmirinėjimas po virtuvę ir čepsėjimas, nors keturiasdešimt metų kartu. Bet gudrus Burbulis tasai, nes jis iš karto suuostė, jog turbūt paplūdimyje Izolda iš jaunų visokių Alfonsų – beliašų pardavėjų tiek saldžių kalbų prisiklausė, kad ji očen krasyvaja ir dėl to ji dabar visa tokia ant tos bangos tiesiai į Paluknį atskriejo. Ech, galingas tas žmogaus žodis, ypač, kai dabar viešoje erdvėje bet kam yra suteikta teisė pasireikšti. Meilės reikaluose viskas paprasčiau, nes čia galioja aksioma: kuo labiau vyras nori moters, tuo nuoširdesni jo komplimentai. Viskas yra kitaip viešajame gyvenime, nes čia bet kokie troliai ir vatnykai, pavergti kokios nors afekto būsenos, gali kalbėti ar rašyti bet ką, ypač interneto erdvėje.
Vatnykai atidunda
Štai, kas nutiko. Pastebėjau, kad mūsų rajono viešajame gyvenime taip pat „priviso“ visokio plauko vatnykų, kurie visur savo „vieno cento“ vertės žodį bruka. Perfrazuojant tremtinį Aleksandrą Solženicyną, kuris aštuonerius metus praleido Gulago archipelage, žmogus iš veido gali atrodyti gero būdo, protaujantis, suprantantis reikalo esmę, bet jeigu ant jo uždedi vata prikimštą striukę ir kelis metus jam plauni smegenis demagogija, tuomet jis tampa tikru vatnyku. Tad papasakosiu aš Jums istoriją, kokiais metodais mūsų rajone dirba gerai organizuota moderniųjų laikų vatnykų grupuotė, vadinanti save „liberalais“, kuri kaip kranklys ar maitvanagis pasiruošusi akimirksniu sukapoti savo oponentą ar kitamintį. Jeigu visuomenininkas Algis Ramanauskas-Greitai savo laiku yra sugalvojęs terminą kalbajobai, tai Šimas Burbulis siūlo tokiems vatnykams ir troliams apibūdinti dar vieną naujadarą – mozgajobai.
Merė diskredituoja neabejingus Trakų grožiui?
Iki manęs atėjo žinia, kad praėjusią savaitę rajono intelektualai, menininkai, visuomenininkai, kurie politikų yra nustumti į pogrindį, aptarinėjo neregėtą dalyką. Edita Rudelienė savo Facebook profilyje paviešino už gražius Trakus kovojančios Linos Lepertienės sklandžia anglų kalba parašytą kreipimąsi į Pasaulio irklavimo federaciją, kad pastaroji sužinotų, jog rajono valdžia nusprendė Galvės ežero saloje „Plytnyčia“ įrengti papildomų tribūnų. Tokio lygio varžybose reikalaujama, kad vienu metu rungtynes galėtų stebėti ne mažiau kaip 1500 žiūrovų. Mūsų Edita neigia, kad ten bus kertami valstybiniai miškai ar kitaip žalojama gamta. Na, aš nesu nei architektas, nei inžinierius, kad galėčiau suprasti, kaip tankiai ir vešliai mišku apaugusioje saloje galima įrengti tribūnas nekertant tų medžių, kuriuos saugo ne „drakula“ Abaravičius, o mūsų vakarietiški įstatymai. O gal virš medžių tas tribūnas pakabins – kaip Babilone kabančius sodus? Panašu, kad gerai organizuota „liberalių“ vatnykų kolonada greičiau paneigs Alberto Einšteino reliatyvumo teoriją, nei leis kažkam suabejoti rajono valdančiųjų nesugebėjimu konstruktyviai mąstyti. Tad ėmė merė ir viešai išsikoliojo iš tos visuomenininkės, kuri pasiūlė pasauliui netikėti tuo kafkišku absurdu, kurį rajono vadovė, nuvykusi į Roterdamą, bandė įrodyti rimtiems vakarietiškos mąstysenos sporto vadybininkams. Suprask, toji Lepertenienė tokio turinio laišką pradžioje turėjo suderinti su rajono valdžia. Leiskite man paklausti, o jeigu toks visuomenininkas nuspręs su pareiškimu kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tai jam irgi prieš tai tokius savo veiksmus reikėtų suderinti su vietine „karaliukų“ valdžia…?
Faktai kalba už save
Liepos 3 d. suvažiavime Trakų rajono savivaldybėje, Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) vienas iš svarbesnių partijos politikų – Simonas Gentvilas, apibendrino posėdį: „Nacionaliniame parke, miškuose, kurie yra valstybinės svarbos, įrengti tokius laikinus dalinius, naujus tiltus“. Nors mūsų valdininkai neturi žalio supratimo, kaip iki 2023 m. jiems valstybiniu lygmeniu pavyks „Plytnyčios“ salai suderinti visus techninius dokumentus ir sumontuoti tas tribūnas, bet jau dabar veikiama įprastu stiliumi – mes tiek turime idėjų, mes tokie veržlūs, o mums visokie visuomenininkai trukdo. Aha, aš irgi šiandien ryte turėjau daug strategijų, kaip išsiilgtąją Izoldą ant virtuvės stalo užvilioti, bet viskas „subliūško“, kai ji pasakė esanti pavargusi. Tad vien idėjų nepakanka, jeigu nenutuoki kaip jas materializuoti.
Nenuilstantis vatnykų puolimas
Vualia, tik spėjus mūsų merei pasiskųsti savo Facebook sekėjams, kad aktyvūs rajono visuomenininkai yra mūsų visų kenkėjai ir ne kitaip, iš karto tarsi iš savo landynių pradėjo lįsti jos nuožmiausi gerbėjai. Vieni ją palaikė, net nesuvokdami, apie ką apskritai yra kalbama, kiti tiesiog norėjo pasireikšti, kad merė matytų, jog jie visom keturiom už ją, o tretieji – tai tie vatnykai, kurie turi polinkį į „virtuvinio lygio“ politikavimą, nepasižymintys kritiniu mąstymu, bet apie save yra labai geros nuomonės, todėl tampa lengvu, žemiausio lygio dezinformacijos grobiu. Kadangi vatnykų fenomeną pamažu pradeda nagrinėti psichologijos – sociologijos mokslai, tad pamėginsiu juos ir aš išskaidyti į atskiras grupes. Bent jau mūsų rajone liberalūs vatnykai pasižymi vieningumu: vieni kitus „komentuoja“ interneto erdvėse, vieni kitiems stato „patiktukus“ ir vieningai puola kitaminčius. Dėl to visai nesistebiu, kad dėl tokio savo organizuotumo, dėl vykdytos agitacinės rinkimų kampanijos „Nuo durų iki durų“ jie ir susižėrė valdžią. Kol kiti kandidatai į merus gėrė šnapsą per visą rinkimų laikotarpį, tol Edita dirbo išsijuosusi.
Pirma grupė – „Ištikimos dvarniaškos“
Pykite ant manęs arba nepykite, bet, mano manymu, pati ištikimiausia šunų veislė yra visiškai nekilmingi ir be veislės vadinamos dvarniaškos. Jeigu tu joms numeti kaulą, paglostai, parodai dėmesį, tai tokie geriausi žmogaus draugai tau visą gyvenimą rodys ištikimybę. Na, ir, žinoma, los ant bet kurio praeivio, kuris tik jo šeimininką bandys skriausti arba kritikuoti. Tad po merės įrašu, kuriuo ji mėgino diskredituoti visuomenininkę Lepartienę, labai aršiai reiškėsi Trakų rajono savivaldybės tarybos narys Marius Šokaitis. Jis yra etaloninis „Au – au – au“ kategorijos atstovas, LLS narys, kuris mėgsta ginti savo šeimininką visomis gerklės tonzilėmis. Jis pirmas eitų po kulkomis. Dabar man aišku, kodėl jis toks tylus būna per tarybos posėdžius – dėl to, kad nemoka reikšti sklandžių minčių, tad visiems siūlau patiems susipažinti su jo minčių kratiniu, kad nereikėtų man pačiam apie tokius mozgajobus išsiplėsti.
Antra grupė – „Delfų orakulai“
Tai yra grupė mėgėjų reikštis, kurie neturi nieko bendro su Senovės Graikijos Delfų orakulu, kuris buvo pramintas „išminties šaltiniu“. Tie mėgėjai labai daug skaito tokius populistinius naujienų portalus kaip Delfi, todėl jiems vaidenasi, kad šioje visatoje supranta viską. Šios kategorijos asmenys nėra labai įkyrūs, bet jiems atrodo, kad jie siūlo nenupasakojamai puikius sprendimus. Todėl atsirado toks veikėjas, kuris iš karto pasiūlė merei kreiptis į teismą ir tą šmeižikę Lepartienę gerai pamokyti, ir gal net pinigų „išgręžti“ iš jos, kad ji vietinės valdžios planus išduoda tarptautinei bendruomenei. Tik tokiam Delfi gerbėjui reikėtų priminti, kad dar yra tokia Orhuso konvencija, kurią ir Lietuva ratifikavo, o ji įpareigoja mūsų šalį, įskaitant ir mūsų rajono valdininkus, kurie yra įpratę viską daryti aukštyn kojom, visada informuoti visuomenę apie planus daryti kokį nors poveikį mus supančiai aplinkai. Tad pono D. Kvedaravičiaus pakalbėjimas, kad tribūnos bus pastatytos, padarant tik minimalų poveikį gamtai, nieko konkrečiai nepasako. Kas tas „minimalus poveikis“? Čia politikas siūlo ne matematika vadovautis, o skaičiavimais „iš akies“? Tad šioje vietoje galiu Paluknyje surinkti kokį šimtą parašų ir kreiptis į teismą prieš savivaldybę dėl konvencijos pažeidimo, dėl informacijos slėpimo.
Trečia grupė – „Puolę angelai“
Mano manymu, pedagogo profesija yra labai garbinga, ypač jeigu jis nuoširdžiai nori šviesti jaunimą, bet kai toks pedagogas pradeda mėginti politikuoti, jis jau tampa demagogu. Tarkime, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorė Roma Karpovičienė yra puiki chemijos mokslų specialistė, tad nesuprantu, kada įvyko tas lūžis, kai ji tapo „puolusiu angelu“ Liuciferiu, kuris nepraleidžia progos varyti tokią akivaizdžią panegiriką mūsų merės atžvilgiu. Šiuo atveju, turiu geležinį argumentą, kurį kartojau ir kartosiu – su mere E. Rudeliene susijusi UAB „Rumida“ stebuklingai laimėjo net 3 viešųjų pirkimų konkursus įvairiems remonto darbams ponios Romos Karpovičienės vadovaujamoje pagrindinėje mokykloje. Jeigu Senovės Romos miestą sudegino baisus imperatorius Neronas, tai Romą iš Senųjų Trakų palaužė vietinis liberalusis Jungas, pasiėmęs jos orumą.
Ketvirta grupė – „Iškritę iš medžių“
Dar pastebėjau tokią apsukruolių grupę, kurie tol atrodo protingi, kol tupi medžiuose kaip apuokai. Bet ateina liberalai ir pasako: „Mes patys geriausi, mes nuostabiausi, net nemėginkite kvestionuoti mūsų didybės“. Ir tada taip visiems supurto sąmonę, kad ir tie apuokai net iškrenta iš medžių ir pradeda suokti tokias nesąmones: „Tie valstybiniai medžiai yra ankstesnės valdžios apsileidimas“. Na, po tokio fufaikiško (vatuvkės sinonimas) pasisakymo, belieka perrašyti visą mokslo apie medžius (dendrologijos) teoriją, nes, pasirodo, augantys ir bręstantys medžiai taip pat kaip ir voratinkliai lubose – kuo jų daugiau, tuo tai didesnis apsileidimas. Puiki liberalioji išmintis!
Penkta grupė – „Socialistiniai krienai“
Na, ir kaip puikiai suprantate, organizuota tokių „trolių“ grupė negalėtų darniai veikti be paties organizatoriaus – Trakų rajono tarybos narės Nijolės Lisevičienės, kuri, kad ir sėdėdama apkasuose, visada gerai koordinuoja visą viešosios nuomonės formavimą internete. Lenino – Stalino komunistinės politikos mokyklos atstovė tiesiai šviesiai „užvanojo“, kad visokios Linos Lepartienės apskritai negali konstatuoti faktų – suprask, kad negali turėti savo pragmatinio mąstymo. Ir negana to, jos negali kištis į valstybės reikalus. Tokius žodžius reiktų suprasti taip, kad mūsų Editą Rudelienę jau laikas garbinti kaip Prancūzijos monarchą Ludviką XIV, kuris mėgdavo sakyti: „Valstybė – tai aš“.
Šeštoji grupė – „Viduramžių troliai“
Esu pastebėjęs tokį dalyką, kad kuo daugiau Trakų rajono seniūnijos yra nutolusios nuo Trakų miesto, tuo mažiau jos turi autentiškos informacijos apie vykstančius procesus rajone. Tad jų negalima kaltinti, jog jie gyvena kaip viduramžiuose, nes: „Kam tiems kaimiečiams iš periferijų reikia viską žinoti“, – pasakytų valdžia. Gal LLS narė, Onuškio seniūnė Zita Aniulienė leptelėjo merę ginančią frazę, kad, kaip ji supranta, nėra jokių oficialių planų dėl miško kirtimo. Tad paaiškinu asmeniškai poniai Zitai: šiuo metu apskritai visai visuomenei nėra aišku, kokie planai verda mūsų valdžios galvose dėl Trakų aplinkos, nes jie tais planais nesidalina. Bet jeigu ponia Zita nepasibodės paskaityti „Galvės“ savaitės apžvalgos apie galimybes surengti Pasaulio irklavimo čempionatą, tai ten ji pastebės projektinę vizualizaciją, iš kurios matosi, kaip planuojama (mąstoma) išdėstyti laikinas tribūnas „Plytnyčios“ saloje. Beje, su šia prezentacija mūsų merė važiavo į Roterdamą.
Septintoji grupė – „Meilės burbulai“
Iš tos diskusijos Editos Rudelienės Facebook profilyje dar daug galima būtų prikurti įvairių grupių ir pogrupių, bet tausoju savo laiką tokiems niekučiams, tad išskiriu septintąją grupę – „Meilės burbulai“… Tai aš – Šimas Burbulis, kuris myli Trakus, visą rajoną, visus žmones, visus medžius ir irklavimą! Atminkite, kad saldi vata turi savybę prilipti prie gomurio, dėl ko pasidaro kalbėti sunku. Tad neleiskite, kad Jus vatnykai užčiauptų. Bet ir patys nesivelkite su jais į diskusijas, nes bus kaip tam ponui, kuris pareiškė savo nuomonę ir jį vata pavertė debilu. Siūlau patiems visą šią diskusiją paskaityti Editos Rudelienės Facebook profilyje, iš rugpjūčio 1 d. įrašo. Paskubėkite, nes ponia merė yra minėjusi, kad ji nežino kaip čia būna, kad kartais tam tikri komentarai netyčia išsitrina… Būkite orūs dvasia ir tvirti mintimis. Evangelija juk rašo: „Tėve, atleisk jiems, jie nežino, ką daro“.
Burbulis: apie vatnykus Trakų rajone
