Čia aš, Šimas Burbulis. Ant tingaus savaitgalio galvoju vėl kokią temą pikantišką paliesti, todėl visi, kuriems nepatinka, kaip Burbulis aptarinėja mero Andriuko trumpas kelnes, gali toliau neskaityti. Nors kaip čia pasakius – šį kartą papostringausiu ne apie trumpus dalykus, o apie ilgus moteriškus batus.
Napoleonas, Leonardas, Džokonda…
Po sėkmingo karo žygio Napoleonas Bonapartas savo mylimajai Žozefinai į Paryžių rašydavo maždaug taip: „Žozefina, nesiprausk. Aš atvažiuoju“.
Visi rimti, o tuo pačiu ir sveikai ištvirkę vyrai dėl to ir patinka moterims, nes jie turi kokį nors savo fetišą. Ne išimtis ir Burbulis, kuris po kokio nors agronomų suvažiavimo Skuodo rajone savo Izoldai į Paluknį rašo maždaug taip: „Izolda, būtinai nusiprausk, bet nesirenk. Tik apsiauk ilgaaulius batus“.
Burbuliui nieko negali būti įspūdingiau, kaip jo meilužės, vaikščiojančios po viešbučio kambarį vien su ilgaauliais. Tik reikia jausti saiką bei turėti pojūtį elegancijai. Tad žiūri Burbulis į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorę, jo paties pramintą kobrą Dovilę Daudaitę, o tiksliau į jos ilgaaulius skarachodus, su kuriais ji reprezentuoja visą Trigalvį slibiną ir savivaldybės posėdžiuose, ir susitikimuose su gyventojais, ir net kunigėlio kompanijoje, ir nusiminęs stebisi.
Nu bliacha, argi savivaldybės administracijos pastate nėra nei vieno žmogaus, ar tiesiog nei vienas neturi drąsos prieiti prie kobros ir pasakyti: „Dovile, su šitais veilokais aukščiau kelių oficialiame darbe ir eidama tokias pareigas, stovėdama šalia mero ir reprezentuodama Trakų rajoną tikrai atrodai kaip striptizo gyvatė, apsirangiusi striptizo stulpą“.
Burbulio karta puikiai prisimena, kuo vertėsi šita graži moteris su ilgaauliais batais…
Tad tiesą pasakius, gal ir nereikėtų taip stipriai Burbuliui kabinėtis prie tų panelės Daudaitės batų, juk daugelis ir taip stebisi, kaip Aukštadvario tylenė tokias karjeros aukštumas pasiekė provincijos ribose.
Iš kitos pusės daugelis man pritars, kad ši tylenė kaip kokia Mona Liza, kuri į ją panaši taip pat užčiauptomis lūpomis, kai tyli. Taipogi mūsų administracijos direktorė yra Mona Liza ir dėl to, kad kelią į karjeros sėkmę iš dalies jai nutiesė pats Trakų liberalų emeritas, pats pilkiausias kardinolas Leonardo.
Čia jau Burbulis prisimena Nabokovo romaną „Lolita“. Bet Burbuliui Nabokovas nelimpa, pernelyg sausas (išimtis nebent jo knyga „Kalbėk, atmintie“). Manau, kad vietinis folkloras galėtų nukrypti nuo didžiojo rašytojo siužeto ir aistringas Trakų rajono draugystes pervadinti į pasakėčią „Kaip senas krienas jauną ropę tarkavo“.
O gal pas mus, senius, vienas ir tas pats fetišas – ilgaauliai batai, kad su jais bėgdama karjeros vieškeliais, panelė direktorė tiesiai į savivaldybės administraciją atbėgo ir taip viskas užsiliko?
Ar tu būtum kobra, ar Džokonda, ar džiunglių anakonda, bet jausk meilę gyvenimui, jo grožiui, pagarbą aplinkai. Pasistenk būti Coco, pasikvepink Chanel. Apsiauk elegantiškus batelius ir niekas net nepastebės, ar tu visai nuoga, ar kvaila…
Itin aktualia Trakų rajone stiliaus tema Burbulis paprašė ir profesionalo komentaro – stilistė įvertino ir Trakų rajono valdžios atstovės įvaizdį.
Stilistė Asta Nevedomskytė:
Pastebiu, jog ne vienas lietuvis nesuvokia įvaizdžio svarbos, užimant svarbias pareigas ir neįvertina, kad jo išvaizda gali turėti įtakos įvairioms sritims. Dalykinis aprangos kodas buvo sukurtas ne šiaip sau, tinkamai parinkta apranga gali atspindėti dalykiškumą ir profesionalumą bei atvirkščiai. Griežtas aprangos kodas susijęs ne tik su griežtų formų apranga, bet net ir audinių, spalvų pasirinkimu. Tai kas tinka dėvėti laisvalaikiu ir bare, nėra tinkamas pasirinkimas dalykinėje aplinkoje viešam asmeniui, užimančiam svarbias pareigas.
Reikia suprasti, kad pareigų vykdymas reikalauja ne tik žinių, atsakomybių priėmimo, bet ir tinkamo elgesio bei įvaizdžio taisyklių laikymosi. Todėl šiuo atveju asmens įvaizdis „prasilenkia“ su užimamomis pareigomis ir vertėtų apmąstyti, kokią žinutę toks aprangos stilius komunikuoja aplinkiniams. Kadangi dažnu atveju apie žmogų sprendžiame iš pirmo žvilgsnio, tai nepažįstant žmogaus tikrai nepasakyčiau, kad ši moteris yra dalykiška ir užimanti svarbias pareigas.
Nemokami patarimai ne tik D. Daudaitei:
- Sijonas į darbą turėtų būti ne trumpesnis nei 10 cm. aukščiau kelių. Tačiau neretai ir toks bus per trumpas – svarbu, kaip jis atrodo atsisėdus.
- Iškirptės gylis nematuojamas centimetrais, tiesiog viskas turi būti padorumo ribose: iškirptė ir krūtinė neturi traukti dėmesio.
- Rekomenduojama vengti peršviečiamų audinių.
- Dalykinėje aprangoje turi matytis kuo mažiau nuogo kūno, nes į biurą einama dirbti, o ne vyrų vilioti.
