Čia aš, Šimas Burbulis. Valgau sau ramiai dabar voblą, užsigeriu alučiu ir skaitydamas Lietuvos dienos aktualijas pagalvoju, kad gal pergėriau, nes negaliu patikėti, kad parlamentaras nuo Trakų, gerb.. (atsiprašau, bet man liežuvis neapsiverčia vadinti ji gerbiamu) Jonas Liesys, tas pats 2016-2020 metų kadencijos miegalius, pagaliau inicijavo kažkokį įstatymo projektą ir ne šiaip sau kokį, o tokį, pagal kurį iki gilios senatvės galės gerti konjaką ir užsikąsti eršketu…
Pasirodo, kad prieš pat ilgąjį savaitgalį, patyliukais, visiškai slapčia ir visiškoje tamsoje, kai dar nebuvo uždegtos vėlinių žvakutės, fizrukas iš Rūdiškių, liberalas Jonas Liesys prastūmė neįtikėtiną įstatymo projektą!
Projekto esmė paprasta – įteisinti buvusių Seimo narių valstybines rentas, prilyginant buvusius ir naujai į Seimą neišrinktus parlamentarus Nepriklausomybės akto signatarams, nustatant jiems tokias pačias privilegijas. Tiesa, šitą godumu smirdantį įstatymo projektą Liesiui padėjo rengti „darbiečiai“ Artūras Skardžius ir Andrius Mazuronis.
Seimo snaudalius-miegalius pagaliau susapnavo, kad nieko neveikiant Seime, aktyviai neprisidedant prie įstatymų leidybos, nekuriant akivaizdžios pridėtinės vertės Trakų rajonui, galima save prilyginti Nepriklausomybės akto signataro statusui ir gauti sau garantuotą rentą iki gyvos galvos.
O aš ir galvoju, kodėl mūsų Jonuko tokie žandai sveikai įraudę, o pasirodo dėl to, kad jis už jais mėgsta užsikišti ne liesą varškę, o gerai vytintą Serano kumpį. Teisingai Jonai mąstai, sąžinė yra nuolat giriama, bet ji visada skursta, tad nusprendė Liesys, kad neverta liesėti pasibaigus Seimo kadencijai ir ėmėsi stumti įstatymo projektą, kuris užtikrins jam sočią senatvę.
Ironiška, bet iškrapščiau tokį faktelį, kad tas pats Jonas Liesys, kuris labai mėgo komandiruotes, 2018 metais lankėsi Ukrainoje, kur vyko 1932-1933 Holodomoro minėjimas. Bandau įsivaizduoti tą fantasmagorinį vaizdelį, kai vyksta minėjimai, skirti vienai didžiausių Europos tragedijų, kai žmonės kaip epušės lapai krito negyvi iš bado, o juose dalyvauja sveikai įmitęs parlamentaras, kurio galva užkrauta schemomis, kaip per amžius likti prisivalgiusiam.
O dar didesnis komizmas yra ir tame, kad norint, jog toks įstatymo projektas būtų socialiai teisingas ir teisiškai pagrįstas, jis turi būti nukreiptas ne tik į būsimus parlamentarus, kuriuos neperrinko tauta ir jie staiga tapo bedarbiais, bet ir apimti visus kitus Seimo narius, kurie kada nors apskritai nebuvo perrinkti į Seimą per visą Nepriklausomybės laikotarpį.
Bet ar Liesiui gali rūpėti, kiek valstybei kainuos išlaidų toks projektas, jeigu jis galvoja tik pats apie save ir kitus tokius pačius „nuskriaustuosius“, kuriuos tauta tiesiog nenorėjo daugiau matyti Seime. Chapūga yra chapūga ir nieko čia nepakeisi.
Visą istoriją išplėtojo portalas „Delfi“, kurio parengtą straipsnį galite skaityti čia:
