Čia aš, Šimas Burbulis. Skubu reaguoti į vakar naujienų portale lrytas.lt pasirodžiusį užsakomąjį straipsnį, kuriame Trakų valdžia, pati to nesuprasdama, pasidievagojo, kad yra visiškai beviltiška. Už mūsų visų pinigus naujienų portale ji nupirko vietą savo parengtam straipsniui pavadinimu „Euru brangesnis bilietas į Trakų Salos pilį garantuotų miesto plėtrą: tikisi Kultūros ministerijos pritarimo“.
Žada pagražinti miestą
Kas be ko, straipsnis papuoštas Trakų rajono mero abrozdėliais ir jo citatomis, kad būtina užtikrinti, jog nuo bilieto kainos į Trakų istorijos muziejų vienas euras keliautų į Trakų rajono savivaldybės biudžetą. Suprask, kad per metus šį muziejų aplanko apie 300 tūkst. lankytojų, todėl papildžius municipalinį aruodą tokia suma, galima būtų dar labiau pagražinti Trakus.
Dar nuotraukose matome, kaip Trakų rajono meras Andriukas susitikinėja su bestuburiu Kultūros ministru S. Kairiu, kuris yra viena silpniausių grandžių Vyriausybėje.
Žodžiu straipsnis apie nieką – nors tokios praktikos šalyje nėra, bet va, Trakuose, galėtų būti – daug šlapių fantazijų apie tai, kaip revizuoti vieną eurą nuo tikros kultūros, kad Trakuose atsirastų koks nors naujas infrastruktūrinis kičas. Tiesiog savivaldybės atstovai vėl prisistato bukais kelmais, nes nepateikia nė vieno skaičiaus, kiek surenka iš turizmo.
Tai milijonas ar visi trys?
Tai va, kuo daugiau Trakų valdžia už mūsų pinigus kels sau uodegą respublikinėje žiniasklaidoje, tuo griežtesnė bus Burbulio retorika su atitinkamo riebumo epitetais. Dėl to ir turiu pagrindo manyti, kad gal Trakus valdo vien kelmai, na kokie kelmai, tiesiog lochai, kurie nesugeba patys užsidirbti pinigų, jeigu ubagauja ir kaulija iš ir taip vos kvėpuojančios kultūros? Panagrinėkime papunkčiui.
Pirma, straipsnyje kalbama, kad kiekvienais metais Trakus aplanko 1-3 mln. turistų. Hm, sakyčiau visai nebloga paklaida – tipo gal vienas milijonas, o gal visi trys milijonai. Kai matai tokį debilišką teiginį, bandai susimąstyti, ar Trakuose apskritai kas nors veda tokią statistiką, ar kas nors mieste žino, kiek tų turistų yra iš tikrųjų?
Kai tu nesusigaudai, ar Trakus aplankė vienas, ar trys milijonai žmonių, kai nesugebi kontroliuoti srautų, tu ir esi bejėgis prognozuoti, kiek ir kokiose srityse galėtum pasipelnyti iš tų žmonių, kurie varo čia pramogauti ir leisti pinigų. Belieka tik verkti, kad jie yra vienadieniai turistai – pilies lankytojai ir kibinų valgytojai.
O ką jūs padarėte ir pasiūlėte, kad jie norėtų čia pasilikti ilgiau?
Kai nevagi, pinigų užtenka
Antra, Trakų rajonas ribojasi su Širvintų rajono savivaldybe, kuriai vadovauja autoritarė Živilė Pinskuvienė. Gali ji mums patikti, gali nepatikti, bet meras Andriukas galėtų nuvažiuoti ten su savo „fantastine“ komanda ir pažiūrėti, kaip reikia tvarkytis savo rajone.
Na, o kol meras Andriukas nepažabojo savo didžiulio superego ir net negalvoja semtis patirties iš vyresnių ir išmintingesnių politikų, Burbulis primins jam tos pačios autoritarės legendinę atsakymą, iš kur ji gauna pinigų visiems rajono reikalams.
Živilė atsakė: „kai nevagi, tai pinigų atsiranda viskam“.
Ar girdėjote, Trakų liberalai ir visi kiti jų pakalikai?
Kur nuplaukia įplaukos už parkavimą?
Priminsiu seniai apkalbėtą ir apdainuotą Burbulio pavyzdį su parkavimo rinkliava. Per sezoną miestas surenka šimtatūkstantines sumas už automobilių parkavimą. Bet kas toliau? Jeigu Trakų klerkai žinotų, kas yra programinis biudžetas ir kad iš konkretaus šaltinio surinktas lėšas visada galima panaudoti kitam konkrečiam projektui, tai Trakų rajone kasmet išdygtų naujas fontanas, būtų sutvarkytos viešos erdvės, liktų mažiau nušiurusių kampų ir atsirastų daugiau pramogų.
Deja, pas mus viskas kitaip – nes 50 procentų nuo surinktų rinkliavų keliauja tiesiai į UAB „Trakų paslaugos“, kur sėdi sava Trakų liberalų chebra, įskaitant ir garsiausią rajono anytą Danę Rudelienę, kuri šildosi šios įmonės valdyboje ir griežia ten pirmu smuiku.
Net nereikia mėginti skaičiuoti, kiek Trakams būtų naudos, jeigu tie pinigai keliautų ne į uabo kišenę, o tikslingiems projektams. Pasakysite, kad yra likusi 50 procentų surinktų rinkliavų suma. Taip, yra, bet ji irgi keliauja į bendrąjį rajono biudžetą. Kitaip tariant, jame paskęsta, o vėliau iš tų pinigų mokame klerkams solidžius priedus prie atlyginimų. Už jų intensyvų galvojimą kaip nudžiauti vieną eurą nuo kultūros.
Aūūū, Trakų lochai, ar teisingai Burbulis supranta, kad rinkliavas už 3 milijonų turistų parkavimą jūs kažkur nejučia pradanginate, bet jeigu štai Kultūros ministras jums duotų vieną eurą nuo bilieto kainos į muziejų, jūs jau tikrai žinotumėte, kaip jį išleisti tikslingai miesto labui!
Nū patiems nejuokinga? Tada siūlau dar kartelį prisiminti Živilės iš Širvintų ištartą frazę…
Rinkliava nesikeičia dešimtmetį
Trečia, jeigu jau Burbulis tarė, kad Trakuose tarp politikų yra daug lochų, tai reikia tai pagrįsti cementuotai. Tam pasitelksime kitą turizmo sektoriuje vartojamą terminą kaip „pagalvės” mokestis. Civilizuotame liberaliajame pasaulyje kiekvienas turistas žino, kad jeigu jis apsistoja nakvynei, neturi nustebti, jeigu viešbučio valdytojas jį informuos, kad prie bendros kainos už viešbutį reikia pridėti nustatyto dydžio rinkliavą. Įprastai ji gali siekti iki 3 eurų už naktį.
Pripažinkime, logiškas mąstymas, nes vėliau vietos valdžia už surinktas rinkliavas investuoja į savo miesto infrastruktūrą.
Spėkite, kokie reikalai su „pagalvės mokesčiu“ Trakų rajone? Totaliai šūdini.
Sutvarkyti ir išlaižyti tokie miestai kaip Birštonas ar Druskininkai jau seniai „pagalvės mokestį“ pakėlė iki dviejų eurų už naktį. Birštone už pirmas septynias dienas reikia mokėti po du eurus, o nuo aštuntos dienos rinkliava mažėja. Nū tipo parodomas motyvacinis lojalumas turistui. Kas tuo metu darosi mūsų krašte? O gi pas mus galioja dešimtmetį nesikeičianti tvarka, pagal kurią „pagalvės mokestis“ tesiekia 0,6 euro.
Tada, prieš 10 metų, kai Trakų rajono taryba svarstė, ar įvesti „pagalvės“ mokestį, savivaldybė taip pat durnai pati žiniasklaidai prisipažino, kad „verslininkai tam prieštarauja, tačiau sutinka remti vietos biudžetą kitais būdais. Būtent – kitais būdais. Čia visiems viskas aišku, kas ir ką remia?
O kas tas “pagalvės” mokestis?
Vėl gi, paradoksas – iš kultūros prašome, kad ji beviltiškiems Trakų rajono valdytojams dotuotų vieną eurą, bet patys nesugebame pasiimti to euro iš jau uždirbtų turizmo pinigų.
Bet čia ne pagrindinė problema. Burbulis pasidomėjo, ar rajone apskritai yra kokia nors to mokesčio kontrolė, nes jį faktiškai turi mokėti beveik visos rajone veikiančios apgyvendinimo įstaigos.
Skambina Burbulis į „Apvalaus stalo klubo“ viešbutį – reikia nakvynės. Aptariama kaina ir Burbulis staiga paklausia, ar į kainą įskaičuotas “pagalvės” mokestis. Po tokio klausimo su Burbulio bendravusi administratorė tiesiog nustemba, nes ji nesupranta, ko Burbulis klausia.
Gerai, galvoja Burbulis, nū gal ir yra rajone, kurie tiesiog piktybiškai nerenka šios rinkliavos, bet pabandom kitur paskambinti. Pasirenkame „Tony resort“, kurio vienas iš valdytojų dabar yra Trakų socdemas, tarybos narys Dainius Narkevičius.
Tas pats scenarijus telefonu pasakoma viena kaina, tada Burbulis klausia, ar čia galutinė kaina, ar nėra kokių papildomų mokesčių, rinkliavų. Ir tada administratorė staiga prisimena: „ai, jūs turite omenyje miesto rinkliavą? Na, taip ją papildomai reikėtų prie kainos priskaičiuoti“. Nors viešbutis gerai žinomoje tarptautinėje viešbučių rezervavimo sistemoje nurodo, kad „visi mokesčiai įskaičiuoti“.
Tada Burbulis pasitikslina, ar rinkliava jau įtraukta į galutinę kainą, kurią išgirdo pradžioje, bet administratorė jau suokia, kad ne, ją paskaičuosime papildomai. Vat taip. Ponas Dainiukas spangsta apie prabangius Vytauto paminklus Trakuose, bet prie finansų paieškos nesiteikia prisidėti net tokia elementaria forma.
Burbulis nepraleido progos ir viešbutuką „Salos“, kurį valdo Trakų liberalė ir tarybos narė Jurgita Karnilaitė-Čirienė, pakedenti. Ten viskas dar primityviau – niekas nieko nežino, skambinkite tiesiai viršininkei Čirienei… Tai gal Čirienė mostels buhalteriniu dokumentu, kiek to pagalvės mokesčio sumoka?
Išvados tiesiog akivaizdžios, nes jos parodo, kad Trakų politikai nesupranta, kad Trakų apgyvendinimo verslas tiesiog dūrina juos lygioje vietoje. Jeigu patikėtume Trakų valdžios sukurta legenda, kad Trakus kasmet aplanko iki 3 mln. turistų, ir jei padarytume prielaidą, kad bent 10 procentų jų lieka čia nakvoti, ir jei šį kiekį padaugintume bent iš vieno euro rinkliavos, tai ir gautume minimum tuos 300 tūkst. eurų, kuriuos galėtume naudoti miesto gražinimui.
Jau nekalbant apie principinį rinkliavos pakėlimą iki dviejų eurų, kaip tai yra Druskininkuose ar Birštone. Juk būtent iš dalies ir dėl šio ekonominio faktoriaus tie miestai tiesiog žydi ir į juos norisi sugrįžti ne kartą.
Problemos nepaverčia privalumu
Ketvirta, amžinoji Trakų miesto tualetų problema. Du garsieji, kurie buvo nupirkti už vieno buto kainą Trakų miesto centre, juk pagaminti pagal spec. užsakymą su funkcija monetoms mesti. Tai kada baigsis mistinis projektas, įpareigojantis juos laikyti nemokamus? Ir kas draudžia pastatyti daugiau – mokamų tualetų?
Juk net arkliui aišku, 3 mln. turistų po 1 eurą už WC ir ką turim? Pagavot kampą?
O Trakų valdžia verkia tame pačiame portale, kad reikia lėšų papildomiems tualetams įrengti, bet niekas nesupranta, kad vien iš kiekvieną sezoną surenkamų WC rinkliavų jau seniai buvo galima pastatyti po naują prabangų tualetą.
Sąvoka, kad pinigai daro pinigus yra svetima Trakų politikams ir rajono merui Andriukui, kuris gi nė už ką nenorėtų dirbti privačiame versle…
Kam reikalingas mediumas iš pilies?
Penkta, dar vienas įdomus faktorius tas, kad Trakų istorijos muziejui vadovauja Alvyga Zmejevskienė, kuri irgi jau yra įšventinta į Trakų liberalus. Nū iš nūdienos aktualijų, dabar kaip ir aišku Burbuliui, kodėl liberalai prisiviliojo ją pas save.
Juk Trakų liberalams nauji kadrai reikalingi ne dėl jų asmeninių savybių, o dėl to, kad juos galima išnaudoti savo tikslams. Tai Burbulis ir svarsto, kad gal ponia Alvyga buvo užverbuota, kad būtų tas mediumas tarp savivaldybės ir Kultūros ministerijos, kuris tarpininkautų, jog būtina Trakų valdžiai tą vieną eurą atiduoti?
Bet Burbulis tiki, kad ponia Alvyga Zmejevskiene ne iš kelmo spirta ir taip lengvai nepasiduos gyvatėms. Iš karto matosi, kad ir ponia direktorė mėgsta prabangą už valdiškus pinigus. Naujai iškepta liberalė mėgsta per viešuosius pirkimus sudarinėti tiesiog žodines sutartis su tiekėjais. Pasigrožėkime, šią vasarą Trakų istorijos muziejus iš „Galvės“ restorano pirko maitinimo paslaugų už beveik 5 000 eurų, už beveik 800 eurų pirko tokių pačių paslaugų iš I. Karnilienės IĮ.
Prisiminkime ir tuos prabangius Trakų pilies puošybos elementus, kuriuos sukūrė floristas Mantas Petruškevičius. Už du sezonus muziejus suplojo jam kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų. Kaip sakant, Trakų istorijos muziejus su savo direktore priešakyje irgi turi įvairiausių išlaidų, todėl vargu, ar tokia vikri direktorė norėtų taip lengvai atiduoti tą eurą Trakų valdžiai, jeigu jį galima „pravalgyti“ ir neišeinant iš Trakų pilies citadelės.
Štai tokie būtų Burbulio pasvarstymai apie Trakų lochus, ar net lochus kvadratu, kurie nesugeba konsoliduoti savo rajono ekonominio potencialo, bet puikiai moka kaulyti pinigų iš kitų. Nors imk ir pasprink, bet ir vėl norisi prisiminti Živilės iš Širvintų žodžius: „kai nevagi, tai ir turi“.
Ir kam, jums locheliai, pinigai, jei jūs fantazijos neturit? Kas dar abejojo, pamatė humanizuotoje Karaimų gatvėje, kur naujas papigiaiskas dviračių laikiklis atlaikė lygiai dvi paras…
Burbulis apie gyvus ir negyvus kelmus, kurie reprezentuoja Trakus
