Čia aš, Šimas Burbulis. Nū ką, mielieji, didžiausia pastarųjų dienų Trakų miesto naujiena – Karaimų gatvės humanizavimas, tiksliau uždarymas automobiliams, sulaukė daug jūsų dėmesio ir ginčų. Teisingai, Trakai – tai natūraliai graži merga, bet vis nesugebanti pasiruošti ir pasipuošti, kai reikia išeiti į visuomenę, nes nei proto, nei skonio nenusipirksi. Tai štai, ir Burbulis, praėjęs Karaimų gatve, neapsidžiaugė. Gera idėja išlaisvinti Trakų centrą nuo automobilių – ir vėl neparuoštas reikalas: nei ženklų, nei informacijos, nei parkavimo, nei transporto alternatyvų. Žodžiu, laba diena, Trakų rajone nieko naujo.
Gatvės stilius ir vėl be stiliaus
Šį kartą apie kažkokį bendrą Trakų stilių Karaimų gatvės atkarpoje nuo Šv. Jono Nepomuko koplytstulpio iki Pilies apžvalgos aikštelės, kurio čia ir vėl nėra, neišsiplėsiu. Jūs ir patys pamatysit, kaip viduramžių mieste pigiai atrodo jau dabar klibantys cinkuoto metalo dviračių laikikliai aštriomis briaunomis, varžtukais prisukti prie asfalto ir aliuminiai informaciniai stendukai.
Meras Andriukas mėgsta kartoti: “kaip aš sakau”, tai štai Burbulis sako, kad vaizdas kaip Piotro iš Lentvario , kuris žiemą tą eglutę-monstrą iš saulės modulių suvirino, chaltūrkė. Tai dabar Andriukas tegul pažiūri vaizdo įrašą ir kažką protingo pasako.
Norėčiau pasišaipyt ir iš modulinių suoliukų. Taip taip, pažadėtoje žemėje, Birutės gatvės miesto sode, turėsime Liuksemburgo kėdes, o čia – jau suoliukai-moduliukai, kurie atrodo, kaip dėžės. Bent pono Abaravičiaus iš Nacparko be ilgų popierių derinimo galėjot paklaust, ar į temą? Nū, bet kam tas stilius rūpi, ane? Eklektika irgi stilius.
Nesvarbu, kad tie reklamos stendai senų karaimų namukų apsuptoje gatvėje bus tokie pat aliuminiu spindintys kaip Milano shoppingo alėjoje. Ir kuriuose, net neabejoju, prieš rinkimus visu grožiu išvysime Trakų rajono nusipelniusių „artistų“ su medaliais už šios gatvės „sutvarkymą“ nufotošopintus veidus.
Išvada – stiliukas „papigiai“ arba “man jau dabar gėda už Trakus”. Suoliukai-moduliukai, šiukšliadėžės (jas kažkas jau prilygino peleninėms), informaciniai stendukai ir reklamos stendai – tik už 111 tūkstančių iš pardavėjo „Traida“. Įmonės pavadinimas skambus ir itin dera mieste, kuris tūlikų problemą perduoda iš kartos į kartą.
Andriuk, kaip už tokią sumą tikėjausi tikrai geriau, daug geriau. Ar kaip ciocė Edita Rudelienė sako: „mes ežerus ir pilį turim“ ir mums to užtenka?
Na, bet po poros mėnesių kaip įprasta Trakų rajone, kai šitas kaladėles išspardys, taisys, tai gal geriau padarys?
Idilišką pasivaikščiojimą pamirškit
Nors Karaimų gatvė išmarginta ilgais pėsčiųjų perėją primenančiais dryžiais oficialiai uždaryta nuo pirmadienio, eismą draudžiantį kelio ženklą prie Jono Nepamuko skvero buvo sunku pastebėti, gal todėl antradienio rytą čia nesustojančiu srautu važiavo automobiliai. Ir tikrai ne aptarnaujantis transportas. Pėsčiųjų nesimatė nė vieno.
Darbininkai prie skvero montavo dviračių stovus, o kiek toliau – ant suoliuko prie Meno mokyklos rūkė du gatvės šlavėjai. Su laistytuvais ėjusios aplinkos tvarkytojos net atšoko nuo gatvės, kai čia nemažindamas greičio pralėkė automobilis.
Automobilių buvo ir kelkraštyje, kurie čia ir toliau važinės ir visada parkuosis su leidimais. O leidimus turės ne tik būrys valdžios atstovų, bet ir, drąsiai spėju, trys ratai draugų, giminių ir meilužių aplink juos. Juk šitaip lengva pamaloninti rinkėją – še tau leidimą važiuoti ir dar nemokamai parkuotis.
Taigi, apie idiliškai ramų pasivaikščiojimą, kai gali taip vadinamoje pėsčiųjų gatvėje paleisti mažus vaikus, net negalvokite. Dryžiais išmargintoje gatvėje net nebuvo pasivarginta atskirti dviračių ir paspirtukų juostos. Taigi, vaiko rankos čia nepavyks paleisti net ir pravažiavus automobiliui, grėsmė, kad nutrenks dviratininkas ar paspirtukininkas su alaus bonke rankoje. Kaip ir Trakų paežerių takuose.
O vietiniai gyventojai, paklausti apie gatvės atidavimą pėstiesiems, tik gūžčioja pečiais ir moja į abi gatvės puses – kad visi mėgsta sėdėt prie ežero, tie suoliukai čia bus dėl grožio. Nū, šitą modulinį ir aliumininį grožį jau aptarėme, bet praktiškumo – ne.
Burbulis supranta, kad bet kokie suoliukai bus tikras išsigelbėjimas toli nuo centro automobilius palikusiems Trakų svečiams. Juk ne kiekvienas sukdamas ratą po Trakus gali pėsčiomis įveikti kelių kilometrų atstumą.
„Išsprendė“ parkavimo problemą
Gatvę uždariusi Trakų rajono savivaldybė kelių šimtų Karaimų gatvės atkarpoje sutilpdavusių automobilių parkavimo problemą „išsprendė“ paprastai. Parkavimą paliko kiekvieno vairuotojo reikalu.
Nors kelerių metų senumo Karaimų gatvės humanizavimo studijoje rašoma apie parkavimo problemas Trakų mieste ir, apribojus eismą centre, siūloma kurti tam tikrus „žaliojo“ transporto taškus, kur miesto pakraščiuose ne tik galėtum palikti automobilį, bet ir išsinuomoti dviratį, sėsti į tau patogiu grafiku važiuojantį autobusiuką ar laivelį, nieko panašaus nebus. Liko stalčiuje.
„Siūlome visiems atvykstantiems į Trakus rinktis visuomeninį transportą arba savo automobilius palikti nemokamose automobilių stovėjimo aikštelėse miesto prieigose – Vilniaus Mažoji g. 2A (šalia Trakų turgaus), Senkelio gatvėje arba Karaimų g. 99C ir 99B ir tolimesnę savo kelionę tęsti miesto autobusu. Esant poreikiui į miestą įvažiuoti automobiliu, jį galite parkuoti mokamose miesto automobilių stovėjimo aikštelėse“, – skelbia savivaldybė.
Tik kad va, akylūs gyventojai pastebėjo, kad vos paskelbus apie Karaimų gatvės dalies uždarymą, kai kuriose iki tol nemokamose aikštelės buvo apmokestintos. O ir šiaip tos išvardintos aikštelės – ne guminės.
Prie prekybos centro Rimi, išdygo ženklai, kad parkavimo aikštelės – mokamos.
Taip pat gyventojai jau pradėjo rodyti pirštais, kad visą eismo krūvį nuo šiol sugersiančioje Trakų gatvėje negalima palikti parkavimo vietų, nes automobiliai tiesiog neprasilenkia.
Užraukė pelningus versliukus
Smalsumo dėlei, reik paminėti, kad savivaldybė sužlugdė ne vieną Karaimų gatvės gyventojų versliuką. Rinkti pinigus už automobilių parkavimą šiems miesto centro verslininkams apsimokėjo labiau nei išlaikyti restoraną ar agurkus auginti.
Kelerių metų senumo tyrimų duomenimis, šitie privatininkai per sezoną, skaičiuojant savivaldybės įkainiais, bendrai uždirbdavo daugiau nei 250 tūkst., tai vienam parkavimo kiemui per sezoną, o jų įvardinta 10, tekdavo apie 25 tūkst. eurų.
Kai GPM gali mokėti tiek, kiek nori, tai lieka visai normali suma žiemai. Ir investicijų jokių, tik išeini į kiemą babkių susirinkt ir toliau gali nosį krapštyt.
Uždarius Karaimų gatvę, ryte, 8.30 val. privataus kiemo Trakų gatvėje aikštelė jau pilna mašinų.
Tiesa, tokių krapštytojų dar liko – keletas Trakų gatvėje. Ir jie dabar galės taip sukelti kainas ir prašyti brangiau nei oficialios savivaldybės rinkliavos, nes centre parkavimo vietų paprasčiausiai neužteks.
O kaip gyvens vietos maitinimo įstaigos tai irgi niekam neįdomu. Jei iki šiol kas antra jų verkė, kad negali prisikviesti aptarnaujančio personalo, tai šitas eismo ir parkavimo vietų problemos “išsprendimas“ tikrai “padės”. Nū, pažiūrėsim, kaip jie išsilaikys ir merui dėkavos už “žaliąjį” miestą.
Trakuose – 2 kartus brangiau
Tikras apsileidimas, kad mojuojame žaliomis vėliavomis, o Trakuose neturime taksi funkcijas atliekančių laivelių ir keliautojams pritaikytų prieplaukų, pvz., nuo stoties iki pilies, o miesto autobusai važiuoja lyg kas sau.
Nors meras Andriukas džiūgauja, kad Trakų rajone kursuoja žaliasis elektrinis transportas, Trakų mieste kai kuriuos sustojimus pirmasis autobusas pasiekia po aštuntos ryto, o savaitgaliais – tik vidurdienį. Ir važiuoja rečiau nei kas valandą, tad tegul Andriukas palieka savo automobilį, kilsteli ant treniruotų rankų du mažus vaikus, ir pažiūrėsim, kiek ilgai jo entuziazmas suteiks kantrybės laukti. Ir dar tegul garsiai paskelbia miesto autobuso bilieto kainą.
Pavyzdžiui, Druskininkų meras neseniai atsiprašė savo rajono gyventojų, kad turėjo pabranginti vietos autobusų bilietus. Iki vieno euro!
O žinot, kiek kainuoja bilietėlis į vieną pusę Trakų mieste? Dvigubai. Taip taip, 2 kartus brangiau nei Druskininkuose. O gal ir 2,5 euro – kaip skelbia Trakų turizmo ir informacijos centras.
Nū, bet jūs tikrai galit tiek mokėt, jei net kaina neaiški, nes per žinias skelbė, kad Trakų rajone gyvena palyginti gerai uždirbantys žmonės…
Kai mero kėdėje – ne verslininkas…
Žingsniuodamas humanizuota Karaimų gatve prisiminiau ne vieną Europos didmiesčio, pasiryžusio sumažinti transporto grūstis, sprendimą. Štai Graikijos sostinėje Atėnuose į senamiestį gali įvažiuoti vieną dieną – lyginius automobilio numerius turintys vairuotojai, kitą dieną – nelyginius.
Leipcigo (Vokietija) valdžia sėkmingai persodino gyventojus į tramvajus bei elektrinius traukinius – visi automobilių vairuotojai, parodę automobilio techninį pasą, gali viešuoju transportu važinėti nemokamai. Ši lengvata galioja ir automobilio vairuotojo šeimai.
Švedijoje gyventojai atsisako automobilių ir persėda į viešąjį transportą bei apžergia dviračius ne tik dėl tradicijos, bet todėl, kad išlaikyti automobilį čia yra labai brangu, o parkuoti mieste – brangu ir nepatogu. Čia negali neminti dviračio, nes dviračių takų sistema išvystyta tobulai – takai platūs ir apšviesti. O atmynęs iki stoties, gali saugiai palikti dviratį specialioje stoginėje.
Ką turime žaliaisiais save skelbiančiuose Trakuose, vardinti nepavyks, jei nei prie autobusų, nei prie traukinių stoties nėra nei dviračių, nei bagažo saugyklų, o miesto autobuso, kuris siūlomas kaip alternatyva nuosavam automobiliui, reikia laukti ilgiau nei valandą?
Tačiau toli dairytis nereikia. Kaunas automobilių srautą savo senamiestyje nusprendė mažinti išmaniau. Čia įrengė numerių atpažinimo kameras ir apmokestino įvažiavimą. Tam prireikė tik kiek daugiau nei Trakuose -200 tūkst., o ir investicija greitai atsipirks. Ne veltui verslininkas, o ne logopedas miesto mero kėdėje.
Viena tokia išmani kamera, kurios būtų užtekę Trakų Karaimų gatvėje, kainuoja 3,6 tūkst. eurų.
Ar tai geresnis sprendimas nei gatvės atkarpos uždarymas? Nežinau. Humanizavimo studijų nerašau, bet toje, kurią perskaičiau, parašyta, kad beveik pusė kertančių Trakų senamiestį automobilių tiesiog pravažiuoja Trakų miestą. Tai aišku, kad vien tik apmokestinus įvažiavimą į Trakų Senamiestį, automobilių būtų sumažinta per pusę.
Alternatyvų yra visokių, kad ir miestas žalias būtų, ir vairuotojai laimingi. Tik ką čia besiūlysi, jei Trakų rajono valdžia tokia trumparegiška, kad pirma padaro, o po to galvoja.
Danos Buinickaitės nuotr.
