Čia aš, Šimas Burbulis. Kadangi mūsų valstybę šią savaitę drebina pedo-politikos ir pedo-partijos skandalas, todėl ir aš leisiu sau pasisakyti intensyvesnės erotikos terminologija. Vienas mėgstamiausių mano filmų šioje kategorijoje yra amerikiečių 1972 metų veikalas, pavadinimu „Deep throat“.
Kaip išduoda pats filmo pavadinimas arba lietuviškas jo vertimas „Gili gerklė“, siužete viskas rutuliojasi apie tai, kaip giliai vienas partneris gali apžioti kito partnerio tam tikrą organą, kurį Karlas Jungas savo archetipinėje psichoanalitikoje vadina tiesiog falu.
Kai viešoje erdvėje stebiu tam tikrų personų neišdildomą norą nuolatos girti ir aukštinti mūsų rajono eilinius tarnautojus, kuriems būtent mes ir suteikėme kažkokį mandatą, tada pradeda atrodyti, kad tos personos plačiai prasižioja, kad tik galėtų dar labiau apžioti tų tarnautojų…morką.
Padėka už darbo įrankį?
Vat paanalizuokime patys. Viena geidulingiausių padėkų rajono klerkams užmačiau feisbuko grupėje „Aukštadvaris“. Ten viešai postringaujama ir rašoma štai apie ką: šiandien Aukštadvario seniūnija gavo didelę dovaną – traktorių. Ši dovana, kurią mums padovanojo Trakų rajono savivaldybės administracija, labai palengvins darbus.
Nū, o toliau jau tekstas iš serijos „pakatila-pajechala“, prasideda personalinės padėkos Šatevičiui, Abucevičienei ir Daudaitei, nū žodžiu, trigalviui slibinui.
Bliacha, gal man ir patinka parnuškės, bet net Burbulį nuo šitos rašytinės sodomijos supykino. Pasakykite man, koks beraštis ir vietos savivaldos prinicpų neišmanantis klaviatūros specialistas rašo tokius tekstus?
Mano išsilavinimas ir patirtis netrukdo susivokti, kad tai yra akivaizdi užslėpta politinė reklama, kuri mane dar labiau atbaido balsuoti už trigalvį slibiną.
Bet ką kalbėti apie tą paprastą žmogutį, mūsų būrą, kuris skaito tokį briedą ir šventai tiki, kad traktorių Aukštadvariui padovanojo Šatevičius-Abucevičienė-Daudaitė?
Šimtus kartų įsiskaitykite į šitą tarybinę propagandą ir pagalvokite, kaip tas beraštis gali teigti, kad savivaldybės administracija perdavė traktorių kaip dovaną. Nu blyn, kokia dovana, jeigu administracija privalo vykdyti savo funkcijas ir nuolat užtikrinti seniūnijų tinkamą veiklą. Darbdavys darbuotoją aprūpina darbo įrankiais. Ir visa tai daroma už mūsų biudžetinius pinigus.
Po tokį traktorių turėtų gauti kiekviena rajono seniūnija, o ne vien tik Aukštadvaris ir ne vien tik dėl to, kad ten gyvena Daudaitė, kuri su liberalais eina į rinkimus.
Dar ten rašoma, kad gavo didelę dovaną. Patikrinau ir sužinojau, kad šitas traktoriukas buvo nupirktas už apie 10 000 eurų. Tai čia ir yra didelė dovana? Aukštadvario gyventojas Vytas Zaleckas galėtų savo miesteliui penkis tokius traktoriukus nupirkti ir čia jau būtų tikra dovana, nes ji būtų padaryta iš asmeninės privatininko kišenės. Bet gal nelyginkime privatininko Zalecko su biudžetininkais, mūsų išlaikytiniais Šatevičiumi-Abucevičiene-Daudaite.
Žodžiu, trūksta žodžių.
O kur dingo Kvedaravičius?
Prie šios temos tinka priminimas apie tai, kad Aukštadvario seniūnijai jau nebevadovauja Laimis Kvedaravičius.
Jaunas, ambicingas ir pilna galva idėjų bičas atrodė daug žadantis, bet ne – pasitraukė. Skaitydamas jo viešus pasisakymus pastebėjau, kad jis niekada negirdavo valdžios iš centro, nepuldavo jai ant kelių ir nedėkavodavo už būtus ir nebūtus dalykus. Gal dėl to ponaitis Laimis ir pasitraukė iš seniūno pareigų, kad nesutiko „apžioti ir laižyti“ ir lankstinukų dalinti.
Bet kuriuo atveju – didžiausia pagarba jam.
O kas ta Daudaitė?
Jaučiu, kad prie tokios panegirikos valdžiai galėjo prisidėti ir aukštadvarietė, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Dovilė Daudaitė. Žmonės sako, kad tarnautoja per trumpą laiką iš tylios mergaitės virto tikra bejausme biurokrate.
Liežuviai plaka, kad po jaunos moters kojomis galimai ir pats Trakų liberalų emeritas krito. Bet, kaip sakant, dovanotam arkliui, oj, kokie arkliai XXI a., gal geriau dovanotam automobiliui į žibintus niekas nežiūri.
Kaip bežiūrėsi, bet mergiotė sumani ir pagal savo gabumus, sakyčiau, turėtų toli eiti, jeigu nosies neužries. Dabar gi Burbuliui teks aiškintis, ar panelė Daudaitė neprisidėjo prie Aukštadvario poilsio aikštelės įrengimo, kai ją darė Grendavės seniūnui gerai žinoma firma iš Alytaus.
Vietiniai galvomis linguoja, kad aikštelės įrengimas išbrango iki pasakiškų pinigų. Skundžiasi man vietiniai ir dėl to, kad madmuazel Dovilė nurodė pirkti miesto šiukšliadėžes, kurių viena kainuoja apie 1 200 eurų. Viena. Šiukšlių dėžė. 1200 eurų.
Tik peržiūrėjus jaunos merginos feisbuko profilį prajuokino viena detalė. Ten ji pasidabinusi ukrainiečių vėliava, nes čia kas be ko, politikui būtina kalbėti apie Ukrainą. Ir dar panelė Daudaitė ten užsirašiusi tekstą „I am maladec“.
Klausia manęs vietos ukrainiečiai, ko tie jūsų maladec tarnautojai tokie vargšai. Nesupratau iš karto. Juk kas jau kas, bet mūsų klerkai tikrai sotūs, laimingi, šiltai aprengti. Tačiau, va, ne Daudaitė.
Pasirodo, žodžio „maladec“ ukrainiečių kalba reikšmė visai ne „šaunuolis“, o „vargšas žmogus“. Tai va, gali vaikščioti užrietęs nosį ir visai nežinoti, kad viešai esi apsikvailinęs ant visos katuškės ir apsiskelbęs varguoliu.
Man tikrai malonu, kad informacija į Burbulio paštą teka iš visų pusių, pamėginsiu kažką patikrinti ir plačiau pristatyti. O jūs, vietiniai, laikykite ten Aukštadvaryje frontą. Jeigu skaitote Burbulį, tai tikrai sugebėsite grūdus nuo pelų atskirti.
Buvęs Aukštadvario seniūnas gamina lovas Ukrainai
