Čia aš, Šimas Burbulis. Alia, žiū, kiek tokių liberaliai laisvamaniškų straipsnių savaitgalį delfyje ir lietrytyje pabiro. Vienas Trakų restoranas piršo nuomonę vietiniams gyventojams laužyti tradicijas ir išsižadėti mūsų krašto draugų – karaimų – nacionalinio patiekalo. Taip pat ir vėl galima buvo skaityti apie Angelų kalvą, kuri tapo paminklu smulkiam kapitalizmui, krikščionybės ir pagonybės sinkretizmui. Kažkaip kvepia man visi šie tipo nepriklausomi straipsneliai savivaldybės nurodymais, kaip ir apie ką Trakų rajone reikia rašyti.
Kibinas – sveikiausias patiekalas
Tai va, to modernaus (ir neslėpsiu, Trakams tokio restorano reikėjo) šeimininkė pareiškė, kad maitinimo įstaiga yra orientuota į vietinį gyventoją, kuriam atsibodo kibinai. Bliamba, kažkodėl italai šimtmečiais lapnoja savo makaronus Carbonara ir pabandyk tu jiems įkalti į galvą, kad makaronai yra atgyvena ar kažkas panašaus – uždusins tave makaroną apviję aplink kaklą.
Na, tai kodėl Trakuose kibinai yra pats sveikiausias patiekalas pačiame turizmo sezono įkarštyje? Todėl, kad juos restoranai vos spėja gaminti. Taip, būtent taip – užsisakęs kibiną su aviena ar jautiena, jūs būsite tikri, kad mėsa kaip žaliava yra pristatyta iš „ką tik“ paskerstų galvijų, kad užminkyta tešla nespėjo pabuvoti šaldytuve iki kito savaitgalio, nes ji panaudojama „čia ir dabar“ naujiems užsakymams.
Nemanau, kad pani Špakovskaja, „Kiubėtė“ kavinės savininkė, yra suinteresuota turistus šerti nekokybišku maistu, nors jos akutės kaip laputė-kūmutės visad žybsi. Pagal kavinės receptūrą gaminamas krupniko gėralas nusipelno atskirų aplodismentų, nors po pirmo puslitrio jau galvą sunku pakelti. Tas pats ir apie „Kybynlar“ kepamus pyragėlius, kuriuos vos rankose išlaikai nuo karštumos. O jau tas „smirdančios“ avienos kvapas… mmm…
Ką mes, vietiniai, be savo draugų karaimų darytume?! Modernieji laisvamaniai siūlo viename iš Trakų restoranų, kuris, beje, įsikūręs Karaimų gatvėje, atsisakyti miesto tradicijų bei skanauti aštuonkojį arba midijas. Jeigu jau prakalbau apie šviežumą, tai jūs turbūt galvojate, kad užsisakę egzotinį patiekalą, jums tą aštuonkojį per pusvalandį iš Viduržemio jūros regiono atskraidins su malūnsparniu, ar ne?
Tegul į tokias modernybes ir toliau vaikšto Užpakalnis, kuris jau seniai įrodė, kad nekenčia Lietuvos, kai viską, kas čia pagaminta lygina su užsieniu. Aš nieko nelyginu, nes kai noriu krabų ar kalmarų, sėdu į biudžetinių skrydžių lėktuvą ir po kelių valandų mėgaujuosi jūros gėrybėms French Rivjeroje, kokioje Nicoje.
O čia tikras būčiau vietinės modernybės dažnas klientas, jeigu gaučiau kokį lyną iš Galvės ežero, ar net seliavą iš Akmenos gilumų. Nors kas ten žino, ar modernieji mokėtų gerai iškepti ne šaldytą produktą, o čia pat pagautą šviežieną.
Kaip atrodo tuno salotos?
Tas pats ir su provanso stiliaus (man atrodo, kad visų restoranų savininkai be fantazijos interjerą puošią provansu) restoranas Le Vivier“, kuris įsikūrė vietoj legendinės knaipės „Ant turisto“. Blecha, tokius gerus čeburekus „Le vivier“ kepė, apie kuriuos kvapas ėjo net iki Vilniaus. Bet ne, ir jie nusprendė ieškoti neaiškios tobulybės, todėl atsisakė vietinių darbininkų pagrindinio pietų maisto.
Žodžiu, visi vietiniai Trakų restoranai taiko į vietinį klientą, bet nelabai įsivaizduoja, kaip jis atrodo, ką mėgsta, kiek uždirba.
O gal ir vėl su manimi kažkas negerai? Tai aišku, juk kai užeinu į tą modernų restoraną pietų metu ir užsisakau tuno salotų, tai ko aš tikiuosi gauti? Teisingai, salotų su pakepto tuno filė. Lygiai taip pat kaip Cezario salotos būna su vištienos filė. Tik gaila, kad vietoj tuno filė ant salotų lapų pamatau dailiai išdėliotus tuno konservus. O kaina ne tokia, kad tokias salotas galėtų kapoti Trakų rajono savivaldybės tarnautojai per kiekvieną pietų pertrauką.
Ar gali kas nors man pasakyti, kur Trakų rajone galima suvalgyti tikrų tuno salotų?
Nū tai, Užpakalni, bon apetit! O kibinas yra kibinas. Ir taškas.
