Čia aš, Šimas Burbulis. Vakar vėlai vakare su pypke rankose prisėdau paskaitinėti Vilniaus teismo priimtą sprendimą, kuriame net trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad Trakų rajono savivaldybės administracija priėmė akivaizdžiai neteisėtą leidimą dėl medžių kirtimo Trakų mieste. Sprendime labai aiškiai su juodu rašalu ant balto pergamento parašyta, kad Trakų valdininkų leidimą galima tiesiog nuleisti į unitazą, nes jis yra neteisėtas dėl to, kad nebuvo suderintas su kompetentingomis institucijomis.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūsų naujai iškeptas meras Šatevičius labai negražiai, net galima sakyti įžūliai melavo prieš televizijos kameras, kai tautai aiškino, kad leidimas buvo suderintas su visomis institucijomis. O gal jūs jau neatsimenate šio LNK kanalo reportažo?
Štai taip ir atsitinka, kai administracijoje dirba ne valdininkai profesionalai, o partiniai členai. Ir tokių kasiakų iš Trakų valdininkų pusės yra marių begalybė. Štai jums primityviausias pavyzdys – savivaldybės administracija visiems didingai apsiskelbė, kad lapkričio 11 d. yra šaukiamas tarybos posėdis, kuriame turėjo vykti iškilminga naujojo mero inauguracija. Praeina pora dienų, ir ta pati savivaldybės administracija jau koreguoja darbotvarkę ir tikslina, kad tarybos posėdis bus šaukiamas lapkričio 17 d. Išeina taip, kad savivaldybės biurokratai nesugeba sklandžiai sušaukti paprasto tarybos posėdžio, išspręsti organizacinių klausimų.
Žinoma, negalima sakyti, kad savivaldybėje sėdi visiški neišmanėliai. Burbulis gerai supranta, kad valdininkai visomis galimybėmis rašo projektus ir siekia į Trakų rajoną pritraukti kuo daugiau ES lėšų. Sveikintina. Tokia strategija gerai pasiteisina, kai kalbame apie tokius miestelius kaip Lentvaris ar Rūdiškės, kur dygsta naujosios viešosios erdvės. Bet šitas variantas visiškai netinkamas Lietuvos ir pasaulio mastu unikaliems Trakams, tam didingam pusiasaliui.
Kalbant apie Trakus, negali būti valdininkų idėjos stumiamos buldozeriu vien dėl to, kad kuo greičiau būtų įsisavintos ES lėšos ir vietoje nukirstų medžių atsirastų daugiau betoninių trinkelių, metalinių stulpų ar kitokio Trakams nebūdingo kičinio apendicito.
Dėl to projekto įgyvendinimo finišo tiesiojoje išdygsta visokie visuomenininkai ir pradeda reikšti pretenzijas. Valdininkai pyksta, jiems vaidenasi, kad tie visuomenininkai specialiai jiems kaišioja pagalius. Bet valdininkai nesugeba pagaliau suvokti, kad unikaliuose Trakuose gyvena ir unikalūs žmonės, kuriems gražėjantys Trakai nesiderina su kuo daugiau į miestą pripumpuotais ES pinigais. Čia jau reikia ieškoti amžino balanso ir darnos.
Ir tokie pavydžiai, kai teismai aplaužo Trakų vadovams sparnus, labai gerai jums primena, kad į merus členą reikia rinkti ne pagal grožį ir jaunystę, bet pagal gebėjimą mąstyti ir veikti plačiai, su potencija. Sveikinu Trakų valdininkus, kurie sugalvojo pritraukti ES lėšas ir įkurti viešąsias erdves Lentvaryje prie Graužio ir Bevardžio ežero. Įsisavino, bet kas toliau? Prasieikite Graužio ežero pakrante dabar, pažiūrėkite, kas liko iš didelių ES pinigų. Europa pinigų duoda tik projekto įgyvendinimui, o prižiūrėti įgyvendintą projektą savivaldybė jau turi pati. Štai tada ir pamatome, kokie rūpestingi yra mūsų valdininkai, kurie Graužio ežero rekreacinės zonos priežiūrai vis dar negali įsteigti bent vieno etato.
Po metų vėl bus savivaldybių tarybų rinkimai. Stebuklų nesitikiu, jeigu ties lemiamu posūkiu vėl pasirodys Lietuvos teisuolis ir visuomenininkas Šliapinas ir per kokį nors „Svobodnaja TV“ jums pirštu parodys už ką reikia balsuoti.
Šliapinas pasakys, kad štai šitas yra antivalstybininkas, o šitas yra naujosios kartos politikas. Bet man atrodo, kad ir jaunosios kartos politikas gali būti antivalstybininkas, jeigu leidimus jis išduoda nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų. Kaip sakant, kaip nori, taip ir vartai tą magišką antivalstybingumo interpretacijų rutulį.
Šliapinas egoistiškai užsidės sau dar vieną pliusą ir nueis į kokį nors gėjų barą (arba nebūtinai į gėjų) ir ten girsis, kad jis yra labai įtakingas ir jo klausosi užingridinių karta. O Trakams dėl to, kad rajono gyventojai galvojai ne savarankiškai, o šliapiškai, reikės gyventi su padariniais dar ketverius metus.
Antrame mero rinkimų ture man taip pat buvo sunku pasirinkti už ką balsuoti. Bet aš pasirinkau tą, kuris suvalgė kotletą, o ne už ta šutvę, kuri ištaškė biudžete apie 500 tūkstančių eurų naujiems rinkimams ir vėl pastatė savo žmogų. Būtent taip ir balsavau, nors negalėjau kada nors ir pagalvoti, kad kada nors taip reikės balsuoti.
Vietoje epilogo
O dabar jums rebusas:
Šiemet vėl Dubajuje buvo Lietuvos delegacija. Jareko laikais jis kartu su visais dalyvavo furšete, kartu valgė košerinius kotletus, o galbūt iš po stalo traukė ir košerinę degtinę. Kitaip tariant mezgė glaudžius kontaktus, su potencialiais investuotojais. Manau, kad kiekvienam arabui yra malonu, kai su juo bendrauja ne ministerijos eilinis tarnautojas, o pats ministras.
Šiemet Dubajuje vėl vyko konferencija, vadinamieji verslo pusryčiai. Tačiau dvi valstybės vadovės, viena su mėlynu, kita su geltonu kostiumėliais, iš mūsų pinigų apmokėjo pusryčius, o pačios užsisuko ir išvažiavo atgal namo. Vėl išdygo Šliapinas ir pasakė, kad čia viskas puiku, juk mėlynoji ir geltonoji furšėte nedalyvavo ir nieko nevalgė. Ir koks gi keistas tas nors ir išsilavinusio, bet vergo mentalitetas!
Mano įsitikinimu, tiesiog buvo būtina likti ten, valgyti, gerti, o gal net leisit kokiam arabui pačiupinėti kostiumėlį. Ir viską tai daryti vardan Lietuvos, kad tie arabai savo dirhamus vežtų į mūsų šalį. Jeigu organizuojami verslo pusryčiai, kuriuose reklamuojama tavo valstybė iš geriausių pusių, tai, kas jeigu ne Ministrė pirmininkė ir Ekonomikos ministrė geriausiai galėtų išaiškinti arabams valstybės privalumus, mokesčių sistemą, importo lengvatas?!
Bet žala viešai nuomonei jau buvo padaryta, nes Šliapino minčių vingriai, kad tas, kas lieka valgyti kotletus, yra blogai, o tas, kas užsisuka ir išvažiuoja namo, yra gėris, persismelkė į giliai galvoti nemėgstančių žmonių sąmonę.
Koktu buvo matyti, kaip net atrodytų tikrai mąstyti mokantys Lietuvos intelektualai tupai pasigavo šią Šliapino nesąmonę. Bet vėliau atradau ir gerą komentarą. Tai buvo tokio labai gero žurnalo „IQ“ redaktoriaus Ovidijaus Lukošiaus įkandimas mėlynajai ir geltonajai. Po tekstu prisegu jo pasisakymo fragmentą. Štai taip, pradėjau apie vieną, o baigiau visai kitu. Tačiau kaip ir visatoje, viskas yra dėsninga ir viskas yra susiję. Kertami ir gamtos medžiai, ir tie, kurie mąsto kaip medis.
