Atsakymas tas pats – Trakų rajono savivaldybė. Į Rūdiškes nuo Aleksandriškių ir Ismonių kaimo važinėjantys gyventojai nelaukia pavasario. Atlydys jų kelius paverčia nepravažiuojama purvyne. Kai Trakų miesto centras grindžiamas granito trinkelėmis, šitame rajono kampelyje kaip nėra, taip nėra jokios pagalbos. Savivaldybė tik ženklu pasirūpino. Atsargiai – duobės.
Vietinio Aleksandriškių kaimo kelio atkarpą bandė tvarkyti Aleksandriškių smėlio-žvyro karjero darbininkai, tačiau Trakų rajono savivaldybė tam nedavė leidimo ir net paskyrė baudą už savivalę. Nors karjero savininkas pažadėjo duoti žvyro tiek, kiek reikės keliui sutvarkyti, savivaldybė neduoda transporto jam vežti, o gyventojai liūdnai juokauja, kad su karučiais nesusivežios.
Burbulis dalijasi Ismonių ir Aleksandriškių kaimų gyventojų laišku
Dažnai skaitome Jūsų straipsnius, ir džiaugiamės, kad Trakų rajone yra žmogus, kuris nebijo ir rėžia visą tiesą.
Nors artėja rinkimai į Trakų merus, ir dauguma rodosi kokie jie gražūs ir nepakartojami, bei kiek jie “daug” padarė dėl savo kraštiečių gerovės, nors yra pamiršę daugiau nei pusę savo gyventojų.
Štai taip, per kiekvieną atlydį, lietų keliaujame į darbus, darželius, mokyklas…
Ačiū Dievui, dar esame sveiki ir kojos gali mus nunešti iki pagrindinio kelio, per kurį taip pat tanką reikia turėti, kad galėtum pravažiuoti. Kalba eina apie Trakų raj. Aleksandriškių kaimą ir Ismonis.
Mūsų brangus ponas Šatevičius, kaip geroji fėja, kai dar vykdavo gyvos jo transliacijos socialiniame tinkle Facebook ir jis norėjo pasirodyti kaip šio krašto išganytojas, atsiuntė kelias mašinas smėlio, kurios kaip blusos prasmego Bobiko kailyje…prasmego ir dingo ne tik išpiltas smėlis, bet ir pats gerbiamas meras.
Į laiškus, žinutes neatsako, o jei ir atsako viskas būna trumpa ir aišku : “problema yra žinoma, bet dabar nėra lėšų”.
Turbūt visos lėšos nuplaukė į SPA pirtelių kompleksą Akmenos ežero pakrantėje, kurį taip pat aprašėte savo straipsniuose. Tad mes visiems ponams tarnautojams ir Trakų merui siūlome nemokamai išbandyti Aleksandriškių purvo vonias ir, jei turi nors lašelį sąžinės, mainais gauti karutį žvyro.
Taip, pat derėtų nepamiršti ir jau aukščiau paminėto Ismonių kaimo, kuriame taip pat gyvena paprasti žmonės, vaikai, seneliai, o ne parasparnio vairuotojai.
Ismonių kelio atkarpa, kuri jungia Ismonis ir Rūdiškes yra tikras minų laukas, kuriuo važiuojant kas kartą turi saugotis ne tik duobių, bet ir lekiančių fūrų… ir turi jų saugotis tiesiogine to žodžio prasme.
Patikėkite manimi, jau svarstome pastatyti ne tik Nojaus laivą, kad perplaukti šiuos kelius, bet ir apie lėktuvo pirkimą. Taip, nei vaikai nei suaugę pavasario nelaukia… pirmus saulės spindulius ir artimiausią pliusinę prognozę pasitinkame su ašaromis….
Vieni laukia pavasario, o mes, kad žemę kuo ilgiau kaustytų speigai. Tai nors pravažiuoti galėtume.
Pone Šimai Burbuli, visi Aleksandriškių ir Ismonių gyventojai, vaikai ir pensininkai, prašome Jūsų viešumos pagalbos, parašant apie mūsų kančias, gal tada jų sąžinė prabils ir prisimins savo pažadus rinkėjams.
Tai štai, Burbulis parašė. Ko lauksime dabar? Kol greitoji ar ugniagesių mašina nepravažiuos?
