Čia aš, Šimas Burbulis. Kadangi jau turiu ūgtelėjusius anūkus, tai su nerimu pradedu mįslyti, į kokia čia mokyklą man reikės juos priduoti, kad vėliau nereikėtų dėl jų raudonuoti, kad balvonus užauginau. Kad po mokyklos sugebėtų lengvai į aukštuosius mokslus išplaukti ar kokį amatą susirastų. Juk ne tik mokslininkui, bet ir staliui, baldžiui ar net santechnikui reikia mokėti skaičiuoti ir su liniuote laviruoti. Tik štai, žiū, kad Trakų rajono mokyklos išmokinti vaikų ne visai sugeba…
Blogiausi tarp blogiausių?
Kaip ir įprasta mūsų rajone, apie geras naujienas Trakų politikai ir valdininkai skalambija nuo ryto iki vakaro, o kai naujienos ne kokios, tai apie jas tik vienu kitu sakiniu užsimenama lyg probėgšmais.
Turbūt teko jums girdėti, kad šiemet Lietuvoje ypatingai daug abiturientų neišlaikė matematikos egzamino. Žiniasklaidos priemonės skalambijo, kad tokių buvo net 32,38 procentai! Juokas juokais, bet galiu paklausti drąsiai, ar jūs žinote, kas šį bendrą Lietuvos vidurkį taip nutempė žemyn?
Nu gis Trakų rajono ugdytiniai, nes būtent šiame rajone beveik pusę visų abiturientų neišlaikė matematikos egzamino – 48,36 procentai!
Bet tai dar ne viskas, nes pasirodo, kad Trakų rajone savivaldybės ugdymo įstaigos augina ir naują beraščių kartą. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė beveik kas ketvirtas mūsų rajono abiturientas – 23,29 procentai. Ir tas skaičius grėsmingai auga, nes 2019 metais tokių neišlaikiusiųjų buvo tik 16,02 procentų.
Fiat lux in Tenebris, skelbia lotyniška sentencija, kuri išversta reiškia tebūnie šviesa tamsybėje. Trakų rajone tos šviesos nesimato, nes su tokiais rezultatais Trakų švietimas sėdi gilioje šiknoje.
Tokiame tamsiame anuse, kad apie mokslo rezultatus net mūsų merė Edita Rudelienė savo facebook profilyje nei vienu žodžiu nedrįsta užsiminti. O juk tokia važna politikė nori tapti, mačiau apie sveikatos sistemą neseniai abstrakcijomis postringavo, tai galėtų kaip rajono vadovė ir rajono abiturientų tragiškus rezultatus apžvelgti. Tarti žodį, labai rimtai ir rūpestingai bent jau paburti, kad politikai tikrai yra rimtai susirūpinę šia gaja problema.
Bet ar gali tai padaryti politikas, kurioje facebook profilis mirga marga nuotraukomis iš įvairių tralivali – festivali renginių? O aš galiu iškelti aikštėn vieną versiją, kodėl rezultatai rajone taip prastėja. Dėl to, kad Trakų rajono mokyklų dažnas direktorius rūpinasi ne ugdymo įstaigos reitingų kėlimu, o politikuoja.
Patys pažiūrėkite, kiek yra rajono mokyklų, kurių vadovai tiesiogiai ar ne tiesiogiai susiję su politika, rinkimais ir arba liberalų, arba lenkų partija. Kaip sakant, be politinio palaiminimo ne labai turėsi vietos po saule.
Kodėl taip yra? Dėl to, kad kas kontroliuoja ugdymo įstaigas, tas turi garantuotą bilietą į rinkimų sėkmę. Bet ne aušinsiu gerklę apie tai, apie ką galbūt „Galvė“ su laiku pati apžvelgs.
Išduosiu tik vieną dalyką klausimo pavidalu – jeigu ugdymo įstaigos vadovu gali būti skiriamas asmuo penkerių metų kadencijai, tai ar jūs bent įtariate, kiek mūsų rajone yra ugdymo įstaigų vadovų, kurių įgaliojimai yra pasibaigę prieš daugel metų, o jie ir toliau vadovauja mokykloms kaip laikini-amžini vadovai…?
Kodėl nėra organizuojami nauji konkursai naujiems vadovams atrinkti? Kaip turi jaustis į mokyklą atėjęs dirbti naujos kartos pedagogas, kuris neturi šansų toje švietimo įstaigoje kilti karjeros laiptais ir kada nors užimti vadovaujamas pareigas ir rimtai reformuoti vadovaujamą įstaigą pagal naujus standartus?
Taip išeina, kad toks jaunas pedagogas pasmerktas mokykloje visą gyvenimą nuoširdžiai skrosti varles per biologijos pamokas, ar bandyti Niutono dėsnius per fizikos pamokas, kol jų užsisėdėję vadovai ir toliau užsiima rajone didžiąja politika ir vis nepraleidžia progos padėkoti merei E. Rudelienei už kažkokią nebūtą švietimo reformą rajone.
Dėkoti ir dėkoti, kad tik rajono valdžia nesumąstytų paskelbti naujo konkurso į kokios nors švietimo įstaigos vadovus, ir kad biologui ar fizikui neatsirastų galimybė padaryti karjerą kaip tai įprasta Vakaruose.
Kol kas matau, kad švietimo reformą jaučia tie, kurie labiausiai yra prisiblatinę prie valdžios.
Ką parodo gerieji rezultatai?
Tam, kad nešoktumėte man į atlapus, kad visur matau tik blogį, paminėsiu ir tai, kad Trakų rajone šiemet buvo 14 mokinių, kurie iš egzaminų gavo 100 balų – maksimalų rezultatą. 2019 metais, tokių „šimtukininkų“ buvo 16.
Būtent apie geruosius rezultatus Trakų rajono savivaldybės administracija suskubo pasidžiaugti ant savo facebook sienos, o apie bloguosius rezultatus galėjo sužinoti tik tie, kurie netingėjo spausti nuorodą ir skaityti visą tekstą su daugybe grafikų.
Taigi, kokie tie gerieji rezultatai? Iš viso 14 „šimtukų“, bet net 10 iš tų „šimtukų“ mokiniai gavo iš anglų kalbos; 2 „šimtukai“ iš rusų kalbos; 1 „šimtukas“ iš lietuvių kalbos; 1 „šimtukas“ iš biologijos.
Jaučiate, kad realiai nėra kuom ir pasigirti, nes net 10 „šimtukų“ iš 14 yra iš anglų kalbos egzamino, kuri šiuolaikiniai jaunuoliai daugiau išmoksta ne iš mokyklos suolų, o iš interneto ir Netflix serialų. Anglų kalba jau tampa universaliąja kalba ir X, Y, Z kartos jaunuoliai mokosi jos savarankiškai, nes tai viena primityviausių ir lengviausių kalbų pasaulyje, kuri neturi didelės kūrybinės raiškos, o skirta tik informacijai perduoti.
Pažiūrėkite, meiles jausmus anglų kalba gali išreikšti tik pagal vieną griežtą taisykle: „I love you“, tačiau puikiąja lietuvių kalba tą patį jausmą gali reikšti kaip nori: „aš tave myliu“, tave myliu aš“, tave aš myliu“; „myliu tave aš“, „myliu aš tave“.
Aišku, bet kuriuo atveju negaliu nuvertinti ir šių „šimtukininkų“, tad sveikinu juos visus be išskirties.
Bet tarp visų 14 „šimtukų“ yra tik vienas pasisekimas tiksliųjų mokslų srityje – biologija! Ačiū Dievui, kad turime nors vieną tikrą Darviną visoje „Beždžionių planetoje“.
