Čia aš, Šimas Burbulis. Šiandien rašau laišką vadinamajai „nenugalimajai armadai“ – Trakų liberalams. Mielieji oranžiniai, galbūt ir perdėtai vadinu jūs „nenugalimąja armada“, nes net per atstumą jaučiasi, kaip jums kinkos dreba.
Pats ilgiausias sąrašas
Būtų jūsų valia, tai jūs visai tuos demokratinius rinkimus atšauktumėte, o čia, matai, vis iš naujo tame pačiame suknistame procese dalyvauti reikia. Vis iš naujo tą kvailą ir nekritišką rinkėją vilioti primityviais pažadais.
„Ant popieriaus“ jūsų kandidatų sąrašas atrodo tikrai galingai. Jūs vieninteliai į sąrašą suvarėte visus 50 kandidatų. Ką jau čia lyginti jus su kitų partijų sąrašais, kur galima rasti „senukų“ pardavėjas ar „teltonikų“ buhalteres. Juk tik jūsų sąraše galima išvysti tokį gausų biudžetininkų būrį. Todėl ir sakau, kad dauguma į jūsų sąrašą buvo suvaryti nelabai ir klausiant to biudžetininko, nori jis ar nenori dalyvauti rinkimuose.
Jeigu „senukų“ pardavėja ar „teltonikų“ buhalterė nebus išrinktos į tarybą, tai kitą rytą jos ramiai eis į savo darbą, bet susimastykime kokia straducha prasidėtų, jeigu užkerpėjusių biudžetininkų oranžinė partija rinkimuose nesublizgėtų. Prasidėtų masiniai verksmai. Perbėgimai iš „nenugalimosios armados“ į kitas galeras.
Bet šiandien norėčiau pakalbėti apie kitką. Apie liberalų partijos atėjūnus, kurie perlipo per galvas partijos senbuviams.
Apie išblėsusį rinkimų komitetą
Gerbiamiei Trakų liberalų senbuviai, kaip jūs jaučiates, kai sąrašo avangarde įsitaiso visokie prisiplakėliai, dėl kurių jūs esate nustumiami į sąrašo galą? Štai sąrašo viršūnėje tupi tokie du veikėjai – Jolanta Abucevičienė ir Šarūnas Ūsas. Kas jie iš viso tokie?
Kaip tik šią savaitę Andrius Tapinas vienam reiškiniui apibūdinti pavartojo tokią fazę: „ragavę politinės prostitucijos amato“. Tai mūsų rajone šitą porelę galime drąsiai vadinti politinėmis prostitutkėmis, kurios pradžioje buvo socdemai, vėliau ėjo į rinkimus su komitetu „Renkuosi ateitį“, o dabar jau liberalų sąraše puikuojasi.
Kaip benorėtų ant Burbulio pykti šio amato porelė, bet jis visas angas joje galėtų užkaišioti stangriu argumentu, kad Tapinas yra teisus, nes senoji profesija, ypač politikoje, būdinga ir Trakams.
Ponią Jolantėlę. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorę, kažkaip sunku net kritikuoti, nes norint kritikuoti, reikia, kad politikas kalbėtų, o mūsų Jolantėlė net prasižioti deramai nemoka viešumoje. Tik savo parašus deda ir bėdų nemato.
Tai gal ir paliksiu ją ramybėje kol kas. O vat amžinai jaunas Šarūnas Ūsas – visai kitas reikalas. Jis dar neseniai Trakų jaunimui buvo taip užpudrinęs smegenis, kad visus juos subūrė į komitetą „Renkuosi ateitį“. Įdomu būtų paklausinėti tų, ant ledo paliktų komitečikų, kaip jie jaučiasi dar, ar neaplanko jų išdavystės jausmas, kad kažkoks Ūsas juos tiesiog išdūrė prižadėdamas daug dalykų?
Pagrindinis Ūso agitatorius yra toks savivaldybės tarybos sekretorius Tomas Naktinis, kuris jau taip giria tą Ūsą, jau taip jį aukština. Tipo čia tik Ūsui rūpi Trakų rajono sporto ateitis. Naktinis kaip tik yra atsakingas už sporto projektų finansavimo konkursą, tai ta proga jis ar nenorėtų papasakoti, kodėl kiekvienais metais sporto veikloms finansuoti visada yra „rezervuojama“ apie 2500 eurų suma to paties Šarūno Ūso krepšinio klubui?
Kodėl Naktinio aukštinamas Ūsas nepadaro nieko, kad sporto projektų finansavimui skiriami mizerni 28 000 eurų būtų ženkliai padidinti? O tai dabar su politika nesusijusiems sporto entuziastams numetamas kaulas ir tą kaulą dar apgriaužia to paties politiko Ūso vadovaujamas sporto klubas.
Todėl ir Naktinio panegirikoje Ūsui vienas teisingas sakinys buvo – kad jie kažkurią žiemą visi kartu sniegą kasė Trakų mesto gatvėse.
Gerbiamieji, nors jūs jauni ir veržlūs, bet kažkas su jumis negerai. Gal jūs mokslų tinkamų laiku neragavote, gal dar kažkur laiką išeikvojote, bet toks jausmas, kad vienintelė vieta, kur jus galima būtų primastyrinti, tai sukurti jums kiemsargių etatus.
Bet Ūsas kiemsargiu nenori būti, gal jis visai neįsivaizduoja, ką jam reikėtų daryti, jeigu valdžia pasikeistų ir kažkas jam iš po šiknos išspirtų biudžetininko taburetę. Todėl ir varo jis į visas partijas ar susivienijimus, kur jaučia, kad turi progą vėl šildytis prie lovio.
Politikuojantis olimpietis
Žinote, mano galva vienintelis sportininkas, kuris gerai jaučiasi ir laviruoja politikos vandenyse, yra Sergejus Jovaiša. Vat turi buvęs sportininkas ir politiko gyslelę. Štai kodėl laikausi stereotipo, kad politikas iš buvosio sportininko – nū nylabai.
Vat Trakų liberalų sąrašo aukštumose rikiuojasi ir irklavimo Olimpinių žaidynių prizininkas bei visokių kitokių čempionatų čempionas Saulius Ritter.
Nesuprantu, Sauliau, esi gerbiamas žmogus, mylimas sporto entuziastų, tave dar ilgai visi prisimintų už tavo nuopelnus. Bet ne, bliacha, vat reikia viską sugadinti kišant koją į tą suknistą politiką. Sauliau, ko tau dar trūko, kad nusprendei su Trakų liberalais susimesti? Negi jie gražiai paprašė eiti į sąrašą, o tu mandagiai negalėjai atsisakyti?
Nū pats kaltas, nes nuo šiol tu esi viešas asmuo ir dėl to publikai pametėsiu faktų, kurių nebūčiau metęs, jeigu toliau kažką gyvenime veiktum be politikos. Taigi, Sauliukas irklais mosikuoja puikiai, bet vat liežuviu laidyti jam sekasi ne taip jau gerai.
Ponaitis Saulius Ritter yra Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius ir prieš kurį laiką ant visos šalies buvo nuskambėjusi istorija apie tai, kad irklavimo federacija Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai buvo pateikusi neteisingus duomeis, nuo kurių priklausė finansavimo dydis. Užsigeidė federacija daugiau nei pagal faktą priklauso. Šitą reikalą greitai išrišo ministerija. Ir tada gerbiamas Ritter suskubo visas kaltės strėles permesti ant eilinės federacijos vadybininkės, tipo čia ji buvo žiopla ir dėl jos žioplumo to buvo suklaidinta ministerija.
Bet vadybininkė buvo nepėščia, nes padavė olimpinį vicečempioną į teismą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir bylą laimėjo.
Trakų teismas 2022 m. gruodžio mėnesį paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino, kad ant Sauliuko liežuvio galo buvo susitelkę tikrovės neatitinkantys teiginiai, dėl kurių jis buvo įpareigotas paneigti savo viešai išsakytus žodžius.
Dar teismas iš Sauliaus Ritter vadybininkės naudai priteisė piniginę kompensaciją. Nū o dar vėliau šalys nusprendė sudaryti taikos sutartį. Štai tau ir įvykis, sporto pasaulyje tu žibi medaliais, o visuomenėje tu apsitriochini. Bet gal dėl to tave ir pakviečia į liberalų partiją?
Auksinis liberalų jaunimas?
Kol Trakų liberalų mamutai snaudžia, savo pozicijas organizacijoje tvirtina tokia jauna mergužėlė Auksė Podrezaitė. Save ji netiesiogiai pristato kaip politikę profesionalę, nes juk yra baigusi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Nū su šiuo institutu ne viskas taip paprasta ir net gi yra tam tikros rizikos, kad fik suprasi, ką tu gali dirbti baigęs tokią įstaigą. Spektras labai platus – tu gali būti diplomatu, o gali tiesiog kartu su Ūsu ir Naktiniu gatves valyti.
Panelė viską pradėjo teisingai, nes pradžioje ėmė tūsintis su konservatoriumi Jonu Kietavičiumi. Galbūt mergina tiksliai apskaičiavo, kad jeigu nori siekti karjeros Lietuvos diplomatijoje, turi būti konservatorė, nes mūsų šalyje šita sritis yra rezervuota būtent jiems. Net Gabriukas labiau norėtų ne partijai vadovauti, o patapti kokiu konsulu Argentinoje. Bet staričiokas Landsbergis dar nesuteikė palaiminimo.
Visgi, spindinti Auksė greitai suprato, kad su provinciniu konservatoriumi Kietavičiumi košės neišvirsi ir neprastums jis jaunos politikės į diplomatijos pasaulį. Nusivylimas tradicine partija Auksės ambicijų nenumalšino, nes ji ir toliau galvoja, kad ji yra visa galva aukščiau už blėstančią Šešelgytę. Aukso luitas nori būti pastebėtas, nori, kad kažkas įvertintų jame slypintį grynuolį. Vat ir atbėgo pas Trakų liberalus, kur prasistumdžiusi tarp senių rado savo kojikę sąrašo viduryje.
“Buriu ateitį ir rinkimų rezultatus“, – Facebooke sako A.Padrezaitė.
Manau, kad vienintelis būdas patikrinti, kaip toli karjeros laiptais lips politikė, tai užduoti jai kontrolinį klausimą. Pirmas klausimas: „Kieno Krymas?“. Čia mergina išpyškins atsakymą pavyzdingai. O po apšilimo kalam aktualų klausimą: „ar su Akmenos pirtimis vsio zakono?“.
Jeigu pasigirsta pirmos pro dantis košiamos natos, kad jo, vsio, tada turim reikalą su dar vienu ateities mamutu. Trakų liberalai šiai merginai tuomet pati tinkamiausia vieta politikuoti, galės patikėti ciocei Rudelienei kalbas rašyti.
Red hot chilli peppers
Kaip gi Trakų liberalų sąrašas be giminystės ryšių. Tai beveik neįmanoma, todėl sąrašo viduryje sutinkame ir Seimo darbuotojos Editos Rudelienės sūnėną, garsiausią rajono pirtininką Julių Pipirą.
Kadangi vaikinas jau sėdi ant karštos kėdės, prisiminti apie tai galima čia:
Apie Akmenos pirtis – tyla, tai gal jų ir nėra?
Dėl „Akmenos pirčių“ – pirtis Trakų rajono savivaldybei
O išvadas visi padaryti – prie balsavimo dėžių.
Post scriptum
Nežinau, ar čia išėjo laiškas, ar šiaip nebloga satyra be adresato, bet jeigu šį Burbulį skaito liberalai (o jie tikrai skaito), tegul nors akimirkai susimąsto, ar toje partijoje jie atlieka eilinių statistų vaidmenį, kai ir be jų ten pilna per galvas lipančių “žvaigždžių”.
