Čia aš, Šimas Burbulis. Ar žinote, kas yra „biurokratinis uolumas“? Tai yra tokia nupenėjusio valdininko būsena, kai jis į jūsų paklausimą ar į jums opų klausimą rengia atsakymą iki paskutinės termino dienos ir šiukštu nei viena diena anksčiau. Bet kai jums reikia paskirti kokią nors baudą ar kitaip jūs sudrausminti, tada tas pats valdininkas, pasiraitojęs rankoves, uoliai imasi darbuotis.
Trakų rajono savivaldybės administracija nėra išimtis, jų atsakymai į gyventojų paklausimus – tai sustabarėjusio biurokratizmo viršūnė. Rajono demokratijos avangardu turinti būti institucija jau nuo senų laikų tūno užsisklendusi savyje, o kiekvieną gyventojo paklausimą ar prašymą vertina per nepasitikėjimo filtrą. Atsakydami į tokius raštus tie valdininkai stengiasi ne kuo daugiau suteikti informacijos gyventojui, o taip suraityti savo raštą, kad vėliau ir patys nesupranta, ką jie tuo norėjo pasakyti. Juk jų tikslas – pridengti subines administracijos vadovybei. Dėl to administracijoje yra marinuojami tokie nepamainomi paskutiniai mohikanai kaip buhalterė Danė Rudelienė ar milicininkas-teisininkas Antanas Česlauskas. Kas jeigu ne jie geriausiai žino, kaip išsivartyti iš bet kokios situacijos. Milicininko Antoškos viso gyvenimo padermė buvo ir yra visokius kelių ir biurokratijos žulikus traukti už šiaudo iš mėšlo krūvos. Tokie mohikanai ne tik patarimus dalina savo jaunėliams kolegoms, bet su mielu noro ir patys dar prišoka prie klaviatūros ir kaip kokie Mocartai su pasimėgavimu barškina piliečiams neigiamus atsakymus. Su pasimėgavimu, kurio akordai įgauna maždaug tokią giesmę: še jums, netikėliai, ko jūs norite iš mūsų, nafik iš viso mums rašote, mūsų algos ne dėl to yra tokios mažos, kad dar dirbtume dėl jūsų, o dėl to, kad nieko nedarytume, mes žinome įstatymą, o jūs esate kvaišos!
Viešieji pirkimai
Mano įsitikinimu, valdininkijos skaidrumas turi būti matuojamas per tai, kaip tam tikroje institucijoje vyksta viešieji pirkimai. Noriu priminti, kad tais atvejais, kai viešojo pirkimo kaina neviršija 2 999,99 eurų, administracijos valdininkas net neprivalo su tiekėju sudarinėti rašytinės sutarties ir užtenka sutarti žodiniu būdu. Jeigu viešai perkamas daiktas ar paslauga neviršija 9 999,99 eurų, tada valdininkas turi teisę apklausti tik savo pasirinktus tiekėjus-kandidatus. Tai yra vadinamoji neskelbiama apklausa. Viešai apie savivaldybės planuojamą pirkimą sužino tik valdininko pasirinkti tiekėjai. Jeigu valdininkas žino, kad tiekėjas A gali parduoti gerą prekę savivaldybei, bet valdininkas jam jaučia kokią nors antipatiją, tai jis net nesusisieks su tiekėju A, o iš karto eis pas tiekėją B, kuris, greičiausiai, dar bus ir valdininko draugelis. Pavyzdžiui, Trakų turgavietėje gėlėmis prekiauja kokie keturi paviljonai, tai merė Edita neprivalo apklausti visų keturių paviljonų dėl gėlių užsipirkimo. Pakanka, kad merė Edita duos nurodymą valdininkui pasikreipti tik į Merės Editos draugę Ingridą. Ir viskas – visi laimingi. O likę paviljonai negali būti nelaimingi, nes jie net nežinos, kad tokia tiekėjų apklausa iš viso buvo.
Dėl to ir sakau, kad didžiausios korupcijos rizikos yra ne ten, kur sukasi milijonai, o čia vietoje, mažos vertės pirkimuose, per kuriuos apsukrus valdininkas prie savo kuklios algos kiekvieną mėnesį gali prisidurti riebų, neretai algą viršijantį priedą. Šį kartą pirštais nerodysime į tuos Trakų rajono savivaldybės administracijos valdininkus, kurie tikrai ne iš algos gyvena. Matyt, bobutė palikimą paliko.
Dabar gi grįžkime prie Trakų rajono savivaldybės klausimo. Esmė tame, kad kiekviena visuomenei atvira savivaldybė savo oficialiame tinklalapyje viešina vyksiančius viešuosius pirkimus, o taip pat veda suvestinę apie įvykusius viešuosius pirkimus.
Kas gi pastaruoju metu atsitiko mūsų rajone? Primenu, kad „Galvė“ naujai su Burbuliu priešakyje ėmė rajone siautėti 2019 metų pradžioje. Tada „Galvė“ viešumon traukė abejotinus savivaldybės administracijos užsipirkimus ir juos eskaluodavo. Žinoma, tokie dalykai nepatiko nei merei Editai Rudelienei, nei jos anytai Danei Rudelienei, nei kitiems, kurie rajoną laiko savo nuosavybe. Bet šios personos žinojo, iš kur „Galvė“ traukia visą informaciją. Genialumas slypi paprastume – oficialiame Trakų rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje www.trakai.lt yra skiltis „Viešieji pirkimai“. Ją paspaudus, būsite nuvesti į tokį reikalą kaip „Pirkimų žurnalas“.
Paspaudus „Pirkimų žurnalą“ už konkrečius metus, jums atsidarys excel formos lentelė, kurioje matysite visus už tuos metus savivaldybės administracijos organizuotus viešuosius pirkimus. Iš tokios lentelės matysite ne tik didžiuosius pirkimus, bet taip pat sužinosite, kokius maisto produktus, knygas, kompiuterius, seminarus, spektaklius ir kitas smulkmenas pirko valdininkai.
Tokį žurnalą einamaisiais metais savivaldybės paskirtas tarnautojas turėdavo atnaujinti kas mėnesį. Tai va, genialioji-paprastoji „Galvė“ kas mėnesį patikrindavo tą žurnalą ir jeigu pamatydavo dėmesio vertus pirkimus, tada dėl jų pateikdavo savivaldybei paklausimus, į kuriuos biurokratai privalėdavo atsakyti. Ir juos tai labai nervavo, vedė iš proto, kad kažkam parūpo rajone viešumas. „Galvė“ savivaldybę užmėtydavo klausimais visus 2019 metus ir savivaldybė vis labiau nervavosi.
Ir dabar stebėkite, ką pagaliau sumąsto Rudelienių tandemas. Ateina 2020 metų sausis, „Galvės“ mergos jungiasi prie www.trakai.lt , kad pažiūrėtų ką buržujai pirko Naujiesiems Metams ir neranda žurnalo atnaujinimo…
„Galvė“ sunerimsta ir siunčia paklausimą už žurnalo atnaujinimą atsakingai specialistei Aušrai Večerinskienei, kada savivaldybė teiksis atnaujinti viešųjų pirkimų žurnalo pildymą? Biurokratinės mamutės atsakymas tiesiog pribloškia: „savivaldybės administracija apskritai neprivalo pildyti tokio žurnalo“.
Pasirodo, savivaldybės administracija, kuri viešųjų pirkimų žurnalą sistemingai ir nepraleisdama nei vienų metu pildė nuo pat 2008 metų, kai dar rajoną stabiliai tvarkė socialdemokratai, ganėtinai „netikėtai“ nusprendė jo nepildyti ir nerodyti visuomenei būtent nuo 2020 metų.
Koks sutapimas, minėtoji biurokratinė mamutė yra ištikimoji liberalų partijos skrajučių nešiotoja, agitatorė ir pionierė. Ką liepė Rudelienių tandemas, tą ji ir padarė. Tai va, mielieji, kaip Trakai prie vienos ir tos pačios partijos ritasi į uždarumą ir paslaptingumą. Tas žurnalas jau nebepildomas antrus metus iš eilės, nors toks dalykas yra įprastas kiekvienoje skaidrioje Lietuvos savivaldybėje. Ir, oj, kiek įdomybių galima būdavo pamatyti tame žurnale.
Jūs vis dar galite patys viešai panaršyti ir panagrinėti „Pirkimų žurnalą“ už 2017, 2018 ir 2019 metus. Toliau gija nutrūksta ir jūs nesužinosite, ką valdininkai perka 2021 metais, nes tokio žurnalo jie nepildo ir viešai visuomenei neatsiskaito.
Vietos politikai – valstybinė paslaptis
Pamenate, kai „Galvė“ prieš metus apšvietė visuomenę, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai nusprendė beveik dvigubai pasididinti savo reprezentacines išlaidas (nuo buvusiu 145 eurų iki 245 eurų per mėnesį)?
Tiesiog susirinko liberalų-lenkų valdančioji dauguma ir v ticharia sukilnojo rankutes už savo skalsią duoną iš savivaldybės biudžeto. „Galvė“ neatlyžo ir pateikė savivaldybės administracijai prašymą, kad pastaroji institucija paviešintų visų tarybos narių reprezentacinių išlaidų panaudojimo išklotinę už paskutinius šešis mėnesius. Klausimas logiškas, juk visuomenė turi teisę žinoti, kaip konkrečiai politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.
Administracijos atsakymas, po daugelių raginimų, ir vėl pribloškė: negalime jums pateikti tokios informacijos, nes tai yra tarybos narių asmens duomenų apsaugą sudaranti informacija. O šventasis belzebube! Pasirodo, kad mes neturime teisės žinoti, kad kai kurie Trakų rajono tarybos nariai už viešuosius pinigus pilasi kurą į savo automobilį, kad važiuotų susitikti su savo rinkėjais (ar gerbėjom) į Palangą.
Štai taip, tarybos nariai periodiškai turi pildyti ataskaitą apie tų kasmėnesinių 245 eurų panaudojimą, bet nuo visuomenės ši informacija yra slepiama po devyniais užraktais.
Nacionaliniu mastu žiniasklaidos priemonės po kaulelį taršo Seimo narių reprezentacinių išlaidų suvestines, o Trakų rajone politikai maudosi protekcijoje, nes savivaldybės administracijos valdininkai-klapčiukai klusniai pažeidinėja įstatymą, bet dangsto politikus.
***
Mačiau, kad kandidatas į Trakų rajono merus Jonas Kietavičius savo agitacijoje naudoja šūkį „savivalda visų, ne tik savų“. Malonu matyti, kad atsiranda vis daugiau drąsių kandidatų, kurie atviru tekstu siūlo bendruomenei pabusti ir atsitokėti.
Tik valdžios institucijų atvirumas ir skaidrumas yra demokratinės visuomenės vystymosi garantas. Pažiūrėkite, socialdemokratai kandidatu į merus iškėlė Dainių Narkevičių. Vasarą atsirasdavo kritikos, kodėl socialdemokratai pasirinko mažai žinomą kandidatą. Bet atėjo ruduo ir matome, kad tas pats Dainius Narkevičius vis daugiau žmonių gali palenkti savo pusėn. Dėl ko? Dėl to, kad jis yra atviras ir neturi ko slėpti, net savo praeities. Jis laksto po įvairius rajono kampelius ir leidžia žmonėms klausti, nes nebijo atsakyti.
Burbulis neatmeta galimybės savo balsą atiduoti už jauną bei gražų kandidatą. Bet su sąlyga, kad iki rinkimų jis paviešins:
- Visus Trakų rajono savivaldybės administracijos viešuosius pirkimus nuo mažiausio iki didžiausio už 2019-2021 metus;
- Visų Trakų rajono savivaldybės tarybos narių reprezentacinių išlaidų (245 eurai) panaudojimo išklotinę už paskutinius 12 mėnesių.
„Čia ir dabar“, kaip sakant. Viskas tavo rankose. Ir nereikia klausytis į fosiliją sustabarėjusių milicininko-buhalterės patarimų, nes dar būdamas jaunas pavirsi nomenklatūrinių Rudelienių funkcionieriumi.
