Čia aš, Šimas Burbulis. Esu matęs, kad „Galvės“ mergos neseniai kalė straipsnį rimtą, kaip Trakų valdininkai už 140 tūkst. eurų du viešuosius tualetus Trakuose pastatė su savaiminio apsiplovimo technologija. Tuos tualetus ir kitokia eklektika prifarširavo, kad įtikinamai atrodytų, kam tokie kosminiai pinigai buvo panaudoti. Pasinaudojau visgi tais tualetais ir aš, savo didžiausią raumenį, kokį žmogus teturi, mėginau pasodinti ant unitazo. Bet ne visai vykusiai.
Per anksti pasigyrė?
Ar žinote, kuo Trakų rajono merė Edita Rudelienė skiriasi nuo buvusių rajono merų? Tuo, kad nei vienas rajono meras iki tol taip intensyviai nesigyrė ir neprisiimdavo įvairių nuopelnų sau asmeniškai, kaip tai daro mūsų rajono princesė.
Bandau net per populiariosios psichologijos rakursą pažiūrėti, iš kur pas mūsų rajono merę toks įgimtai archajiškas fetišas dėl visko girtis ir didžiuotis net neįsitikinus, kad tikrai yra dėl ko girtis ir didžiuotis.
Kaip bylojo mūsų protėviai, „neperšokęs duobės, nesakyk op“. Kiek laiko Rūdiškių aikštė jau sutvarkyta priešais bažnyčią? O fontanai kada įsijungė, o gal ir iki šiol dar neįsijungė? Tai kam skalambyti apie kažkokio sėkmingo projekto įgyvendinimą, jeigu jis iki galo nesutvarkytas.
Aplinkos sutvarkymas Lentvaryje priešais Bevardį ežerą turėjo sukelti kosminį WOW! efektą, tačiau nepraėjo ir metai, o žmonės jau siunčia nuotraukas su nešienauta žole, su laiku neišvežamomis šiukšlėmis. Kam reikėjo girtis vardan atviruko, jeigu rajono politikieriai nesugeba suvokti, kad tokiam parkui prižiūrėti reikalingas ir samdomas ūkvedys. Tikrai, juk ES paramos gairės nenumatė su projekto įgyvendinimu ir ūkvedžio paskyrimo, o savo rajono biudžeto pinigų nenumatytiems veiksniams nesinori leisti.
Ta pati analogija apologija ir su Trakų prabangiaisiais viešaisiais tualetais, kurie neatlaikė paskutinio karštojo savaitgalio, kai turistai plūdo į Trakus.
Tai ką, Edita Rudeliene, į savo facebook spėjai įdėti nuotraukas, kai tie tualetai dar buvo tik montuojami ir sudedami, bet ar Tu pamėginai pasinaudoti tais tualetais vėliau pati, gerbiamoji Tu mano?
Tik priminsiu, kad tualetai yra mokami, ir norint, kad prieš Jus atsidarytų masyvūs Sezamo vartai į palengvėjimo karalystę, turite įmesti monetų.
Pirmasis tualetas – out of service
Ta viena nemaloniausių frazių, kuria kartais tenka išvysti prieš akis, kai keliauji kažkur po užsienį: užsimanai smarkiai nusimyžti, šlapimas jau tarytum smegenyse tvenkiasi, tu staiga pamatai viešąjį tualetą, savo išsigelbėjimą kaip kokią oazę vidury dykumos, pribėgi arčiau, o ant durų pamatai nokautuojantį užrašą – out of service. Suprask neveikia, išėjo iš strojaus.
Lygiai toks pats vaizdelis ir pas mus Trakuose, prie pirmojo naujojo viešojo tualeto žemutinėje „ant Turisto“ aikštelės. Įsivaizduokite, atvažiuoja autobusas pilnas turistų į Trakus, pasiekia aikštelę „ant Turisto“, keleiviai lipa iš autobuso, kad galėtų pasinaudoti tariamais miesto privalumais, o tualetas paprasčiausiai aklinai UŽDARYTAS.
Taip, nors Trakų rajono merė pasigyrė apie naujus tualetus prieš keletą savaičių, tačiau iš tikro nėra dėl ko girtis, nes šį karštąjį savaitgalį vienas iš dviejų tualetų neveikė.
Pats patikrinau – elektroninis informacijos skydelis, kuris turėtų rodyti, kiek reikia įmesti monetų, visai nešviečia, o durys užrakintos. Ką gi, informacija, kad nepatenkinti žmonės gamtinius reikalus skubėjo atlikti į šalimais esant „Fransua“ restoraną, pasitvirtino. Kaip sakant, faktas, o ne pletkas. Ar ne taip, Edita?
Bet kadangi naujasis neveikiantis tualetas pastatytas šalia krūmokšnių, tai ten formuojasi naujas socialinis paprotys – kaip sakant pasysioti iš karto už tualeto. Tuose krūmuose šalia tualeto jau mėtosi atsineštinio tualetinio popieriaus skiautės ir sklinda aitrus auksinio lietučio kvapas.
Antrasis tualetas – savaiminis
Ką gi, iš pirmo karto Trakuose nusimyžti nepavyko, todėl bandau antrąjį šansą ir kulniuoju link antrojo tuliko, kuris yra sumontuotas senos išvietės vietoje priešais Trakų didingąją pilį.
Ateinu. Efektas priešingas. Durys pačios varstosi, jokių monetų ir kitokių auksinių talerių mėtyti nereikia.
Ant masyviųjų durų nezgrabnai užklijuotas trumpas pranešimas, kad tualetas yra nemokamas. Tik nemokamas jis ne dėl to, kad Trakų klerkai paskelbė amnestiją nuo rinkliavų, bet dėl to, kad ir šio tualeto elektronika neveikia, nes nėra kam pataisyti ar suderinti mechanizmą, kad jis priimtų monetas ir įleistų žmones į vidų.
Gerai. Užeinu į vidų. Gražu, modernu, kol kas viskas nauja ir nesunešiota. Kol sukiojausi patalpoje ir viską apžiūrinėjau (bet nemyžau), savaiminio apsivalymo technika suspėjo du kartus unitaze nuleisti vandenį pati. Ach, kokia jautri ta technika. Turbūt kažkur kažkokie jutikliai kaip jaunos mergelės speneliai nesuderinti, kad taip jautriai į kiekvieną mano judesį reagavo.
Žiūriu į unitazą. Jis visas toks šaltai aliumininis. Galvoju, kaip reikėtų ant jo atsisėsti, nes ant jo nėra vadinamosios pakeliamos ir nuleidžiamos minkštosios dalies. Juk ant savo šiknos prisirinkti milijardus mikrobų nenoriu.
Ką gi, ieškau, kur čia galėtų būti tualetinis popierius, kurį galėčiau patiesti ant unitazo prieš pasodinant savo dupcią. Dairausi, bet niekur nerandu, nes tualetinio popieriaus rulonas paprasčiausiai yra išnaudotas, o pakeisti nėra kam, nors tualetas ir karališkas. Turbūt miesto vadovai galvoja, kad jeigu pirko savaiminio apsivalymo tualetą, tai ir tualetinis popierius šioje išvietėje taip pat turi atsirasti savaime.
Ką aš galiu pasakyti. Tokiame prabangiame Trakų šikinyke vienintelis labiausiai higieniškas būdas nusituštinti buvo kaimiškas metodas, kurį visada praktikuoju savo Paluknio kaimo laukuose – tiesiog pritūpti virš unitazo.
Tarp kitko, senoliai išminčiai sako, kad tuštinis pritūpus yra žymiai sveikiau nei tiesiog sėdint ant unitazo, nes pirmuoju atveju geriau susispaudžia žarnynas. Tada būna tikresnis tuštumos jausmas. Beveik kaip nirvana.
Iš padėties, kai tupi virš unitazo, kuriame nėra tualetinio popieriaus, visada įmanoma išsisukti, jeigu turi kairę ranką, kurią kai kurie musulmonai laiko savaime nešvaria. Tik klausimas, kaip tą kairę ranką vėliau nusiplauti, nes automatinio veikimo vandens maišytuvas taip pat neveikia. Tikrai kantriai visokiais judesiai mėginau pažadinti vandens judesio daviklį, bet nepavyko.
Gerai, kad Trakuose aš ne turistas…
Pinigai nesmirdi
Yra tokia lotyniška frazė pecunia non olet. Išvertus į lietuvių kalbą ji reiškia „pinigai nesmirdi“. Šią frazę sugalvojo Senovės Romos imperatorius Titas Flavijus Vespasianas. Ši frazė buvo imperatoriaus atkirtis į oponentų kritiką, kad jis apmokestino Senovės Romos viešuosius tualetus.
Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje iki šiol viešieji tualetai – pisuarai yra vadinami vespasienne.
Su vespasienne kaip ir viskas aišku, nes tokie imperatoriškieji viešieji tualetai generuoja bet kuriam Prancūzijos miestui papildomas pajamas, kurios pirmais metais atmuša tualetų įsigijimo kainą, o paskesniais metais iš viešųjų tualetų rinkliavos miestai susirenka pinigėlių, kuriuos galima investuotiį miesto infrastruktūrą. Juk logiška, ar ne?
O ką mes turime Trakuose? Du modernius tualetus, su modernia apmokestinimo technologija, tačiau vienas iš jų iki šiol visai neveikia ir yra uždarytas, o kitas nors ir veikia, bet yra nemokamas dėl nesuderintos apmokestinimo technologijos.
Tai kaip galima būtų pavadinti tualetus, kurie neatitinka vespasienne standarto? Galbūt tiesiog rudeleinne?
Rudeleinne – tai kas gražu ant atviruko, bet nepraktiška ir finansiškai neefektyvu realybėje!
Kitą kartą kai prispirtas reikalo eisiu į vieną iš šių tualetų, su savimi pasiimsiu minkštas politinės kampanijos į Seimą brošiūras su kai kurių kandidatų nuotraukomis.
Pažadėjau ir padarysiu.
