Čia aš, Šimas Burbulis. Mane visi gąsdina, kad įstatymai tokie griežti, kad jie draudžia bet kokią agitaciją šiandien. Bet kiek nežiūrėjau tų jūsų įstatymų, tai nei viename iš jų neparašyta, kad šiandien yra draudžiama anti-agitacija. O žinant mano charakterį, tai tikrai galėčiau apie kiekvieną kandidatą visokių kliauzų privaryti, bet išliksiu ramus, nes manau, kad jau dabar galima prognozuoti „kas ir kaip“ bus Trakai-Vievis rinkimų apygardoje.
Todėl svarstau, kad trumpa apžvalgėlė apie visą desietką kandidatų visiems išeis tik į naudą. Iš pradžių galvojau, kad kiekvienam kandidatui priskirsiu po vieną nuodėmę pagal dešimt Dievo įsakymų, nū žinote, pagal tą dekalogą. Bet po to pamačiau, kad pagal tokią klasifikaciją, kai kurioms partijoms iš karto galima būtų priskirti Dievo įsakymą „nevok“. Kitoms – „nesvetimoriauk“. Ną, čia gal ta nuodėmė galioja tiems, kurie apsiženijo su mero postu, bet dairosi į Seimo meilužę…
Taigi, apie visus pagal tai, kaip jie išsirikiavę sąraše.
Jonas Čižauskas – Lietuvos žaliųjų sąjunga
Chebra, kas čia per Pilypas ir iš kokių kanapių jis išlindo Tai tik tiek, ką galiu pasakyti apie kandidatą, kuris per visą agitacijos laikotarpį darė viską taip, kad niekas jo neįsidėmėtų. Įsipaišyti į įtartinai žaliojo oligarcho Lapinsko partiją ir nieko nenuveikti, išskyrus tai, kad užklijuoti agitacinį plakatą „vaisiai-daržovės“ lauko afišoje kažkokiame kaime, daug sumanumo nereikia.
Kęstutis Daukšys – Lietuvos socialdemokratų darbo partija
Neįsivaizduoju kaip buvęs parlamentaras nuo Darbo partijos atsidūrė pas ūsuotus bebrus, bet vienintelis paaiškinimas galėtų būti tai, kad jis jiems atidirbinėja kažkokią skolą. Toks vaizdas gali susidaryti stebinti jo manierą per debatus – atėjau, atkalbėjau, atbuvau ir viso gero.
Ponas Daukšys yra vienas iš tų politikų, kurie anksčiau buvo laikraščio „Galvė“ akcininkas ir naudojo ją savo populiarumui didinti. Taip kandidatas pateko į Seimą ir dažnai figūruodavo aukštuomenės vakarėliuose su garsiausia Lietuvos choreografe Eirida (čia jo žmona). Vėliau Kęstučio žvaigždė nugeso, o gal jis pats ją prigesino, tai ir pasibaigė visi kiti Eiridos garsumai. Trumpai drūtai – normalus, talkovas diedas, pas kurį vis noriu paklaust įvairių klausimų apie „Kilimų fabriką“. Gal bus kada kokia proga prie bonkos, nes vis man neaišku, ar pagal dabartinius ekonomikos standartus Lentvario „Kilimų fabrikas“ laikytinas nustekentu ar visgi klestinčiu (?). Klausiu, nes Daukšių šeima su tuo fabriku susijusi.
Antanas Guoga – Darbo partija
Kai pažiūriu į Guogos turto deklaracijas, tai suprantu, kad pas jį yra turto, kuris sudaro pusę Trakų rajono savivaldybės metinio biudžeto. Teigti, kad Antoška eina į valdžią kažką apvogti, kaip ir nėra jokio povado, o aiškinti, kad moka priimti sau naudingus įstatymus, tai jau ne nuodėmė. Gal tada ponas Guoga kaip lobistas galėtų ir Trakams porą įstatymų prastumti, kad investicijos lengviau tekėti čia pradėtų. Bet Burbulis jaučia, kad pokerio šuleris, turi kažkokių kitų intencijų nei tiesiog eiliniu Seimo nariu būti.
Kaip jis pats sako, nori būti arčiau žmonių. Gerai, pastatė žmonėms Tonyresort, bet žmonėms norėsis vis kažko daugiau ir daugiau. Tai ar nebus taip, kad Guoga mąsto būti dar arčiau Trakų rajono gyventojų. Žiūrėkite, juk rajonas arti to, kad liktų be mero kėdės, o kažkam juk reikės ją užpildyti. Belieka tik išsiaiškinti, ar Guoga plius Trakai lygu tas pats kaip klestintys Druskininkai plius Malinauskas arba modernėjantis Kaunas plius Matijošaitis.
Algimantas Kairelis – Centro partija-Tautininkai
Kai stebėjau šio kandidato debatus, tai mintyse vis prisimindavau tokią puikią mokslininkę Pranę Dundulienę, kuri yra išleidusi knygelę „Lietuvių liaudies kosmologija“. Jaunas, lietuviškai rūstus kaip Perkūnas Algiukas, oriai ir nesudėdamas bluostų ir ginklų kovoja už savo partijos-kunigaikštystės interesus. Beje, tai vienintelis iš kandidatų, kuris kaip kokis lietuvių karvedys yra su barzdele. Gal ne visai vešlia, bet smakras plaukuotas. Ta proga jam įkvėpimui rinkimuose kai kas iš Dundulienės surinktos tautosakos: atvažiuoja saulala variniais rateliais, ugniniais arkleliais… Sėkmės, Algimantai, per toli nenujok, nevesk arklių iki Juodosios jūros.
Edita Rudelienė – Lietuvos liberalų sąjūdis
Žiūrint į šią kandidatę man susidaro įspūdis, kad mes visi dalyvaujame ne Seimo rinkimuose, bet labdaros akcijoje „padėk Editai įgyvendinti savo svajonę tapti Seimo nare“. Rimtai. Kažkoks realybės šou.
Ką gi, kažkam tai nesusitupėjusi nebrendyla politikė, o kažkam ji očen krasivaja ir geriausia kandidatė mūsų vienmandatkėje. Editos nepermaldaujami ir neperkalbami gerbėjai porina, kad ji turi teisę siekti karjeros ir eiti aukštyn. Bliacha, apie kokias karjeros aukštumas mes kalbame? Savivaldybė ir valstybė yra dvi atskiros dimensijos, prasilenkiančios paralelinės visatos, tarp kurių nėra jokios konkurencijos.
Pavyzdžiui, savivaldybė – tai Venera, o Seimas – tai Marsas. Tai dvi tos pačios saulės sistemos planetos ir jos nekonkuruoja, kuri aukščiau, o kuri žemiau, nes jos viena kitą papildo.
Todėl aš labai gerbiu tuos politikus, kurie būdami Seimo nariais, atsisako šio mandato, kai laimi tiesioginius mero rinkimus. Tai tokie kandidatai, anot Editos gerbėjų, ką daro? Degraduoja politine prasme? Tad nejuokinkite mano kamizelkos, kurią apšiko balandžiai, tokiais lėkštais argumentais.
Dėl to ir atsakau visiems tiems, kurie aiškina, kad Edita eina į Seimą, nes tokie įstatymai. Atsakau visiems, kurie dar neskaitė Konstitucijos, nes sąlyginai visai neseniai ir buvo priimti įstatymų pakeitimai, kad merą renka ne savivaldybių tarybos, kaip buvo iki tol, bet jie yra išrenkami tiesioginiuose mero rinkimuose gyventojų balsų dauguma.
Jeigu mes ją išrinkome 2019 metais tiesioginiuose rinkimuose į meres, tai kam plėšyti marškinius (bikini) 2020 metais dėl Seimo naro kėdės (?).
Bet apie Editą oj dar kiek kartų mes turėsime progos pakalbėti, nes kai kažkas iš Trakų rajono pakliūna į „aukštesnį Seimo“ lygi, tai ir Burbulis perduoda estafetę satyrinei laidai „Kakadu“.
Teresa Solovjova – Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Gal aš klystu, o gal ir ne, bet manau, kad į rajoną būtent „Galvė“ įvedė tokį lotynišką terminą kaip nepotizmas, kuris apibūdina situaciją, kai politikai daro viską, kad jie ar jų giminės ir draugai užimtų deramus ir strateginius postus valstybės tarnyboje.
Trakuose nepotizmo terminas ypatingai gajus tarp Tomaševskio lenkų. Jeigu Teresa Solovjova eina į Seimą Trakai-Vievis rinkimų apygardoje numeris 58, tai jos dukra Evelina Solovjoja atitinkamai eina į Seimą rinkimų apygardoje Elektrėnai-Kaišiadorys numeris 59.
Jeigu Teresa Solovjova eina Lentvario kultūros rūmų direktoriaus pavaduotojo pareigas, tai jos dukra Evelina Solovjova be jokio laimėto konkurso eina „laikinas-nuolatines“ pareigas vienoje iš Lentvario mokyklų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos agitacinis lozungas labai paprastas – „pati sąžiningiausia partija Lietuvoje“. Ir jie yra visiškai teisūs. Susodindami į svarbiausius postus savo giminaičius ir draugus, jie nepažeidžia jokių įstatymų. Jokios korupcijos.
Tai Burbulis ir klausia pono Tapino, ar nebus taip, kad jis ir vėl perdegė su savo akcija „Išvaryk Voldemortą“ (?). Gal tegul Tapinas pagaliau susiprotėja, kad ne visi mėgsta skaityti knygas ir plėsti pasaulėžiūrą bei laukti savo išraiškos momento kaip Tapinas.
Kai kurie mėgsta gauti visko čia ir dabar. Tad nesvarbu lenkas jūs ar lietuvis, bet jeigu visko norite čia ir dabar, bet manote, kas jus „nuskriaudė“ mūsų valstybė, visada turite aiškų pasirinkimą.
Stasys Šedbaras – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai
Kai žiūriu į Stasiuką (vadinu jį taip familiariai, nes prisimenu nuo Sąjūdžio laiku), o ypač į jo plonai suspaustas lupytes, tai prisimenu tokį lietuvišką pasakymą: „pas mane seimoj visi svepli, tik as vienas ne sveplias“.
O jeigu rimčiau, tai Šedbaras yra ėjęs labai rimtas valstybės pareigūno pareigas, neapsiribojant vien tik Konstitucinio Teismo teisėjo kadencija. Ir tai yra įrodymas, kad jūsų sveplumas ar kitoks tik jums neigiamai atrodantis jūsų asmeninis faktorius neturi įtakos jūsų gyvenimo ateičiai!.
Bet ar gali konservatoriai siekti pergalės Tomaševskio tautinės mažumos vaivadijoje? Abejoju. Tuo labiau, kad Trakų konservatoriai bando išgyventi savo renesanso laikotarpį – beveik išvalė Trakų skyrių nuo vienos „konservų“ šeimos „uabo“ ir dabar bandys iš naujo budinti svietą naujam sąjūdžiui. Kas ten žino, gal rimtai atskirai apšerkšnijusiam Trakų rajonui nepamaišytų atskiras XXI a. sąjūdžio judėjimas kaip barikada libertalizmui…?
Petras Dovydas Šidagis – Krikščionių sąjunga
Atsiprašau pone Šidagy, bet turėjau žvilgtelti į VRK duomenų bazę, kad įsitikinčiau, jog Trakų rajonas tikrai turi tokį kandidatą. Bet biografija įdomi – kol buvo Tarybų Sąjunga – studijavo techninį mokslą kaip inžineriją. Atėjo atokvėpis – staiga baigė tikybos mokslus.
Jaučiu, kad su tokiu techno/humanitarinius mokslus išėjusiu kandidatu būtu įdomu pakalbėti apie tuos dalykus, kad Dievas tikrai neturi rūstaus ir piktaus dėdės pavidalą su žila ilga barzda. Taip pat mes išsiaiškintume, kad laiko tėkmė neturi jokios prasmės, o senstame mes tik dėl to, kad patys apie tai per daug galvojame.
Įsisiautėjus mūsų diskusijai su ponu Šidagiu, manau, kad abu pamirštume, kad kažkur kažkokioje planetoje vyksta mūsų polemikai lemties neturintys rinkimai…
Kęstutis Vilkauskas – Lietuvos socialdemokratų partija
Tai jis. Žmogus arčiausiai visų, arčiausiai visų marškinių. Pagal „teorinę praktiką“ visada antras ir visada perspektyvus.
Kai savo laiku stebėdavau NBA finalus, tai visada sirgdavau už Juta Jazz, kurioje žaidė juodaodis Karlas Malone ir baltaodis Džonas Stoktonas. Būtent už šiuos vaikinus iš Solt Lake Syčio keldavausi ketvirtą valandą ryto, nes jie kovojo tuo laikotarpiu ne prieš bet ką, o prieš Maiklą Jordaną.
Bet visada prašikdavo finalą prieš Jordaną. Prašikdavo, nes kaip dabar suprantu, Jordanas, kad ir koks bebūdamas genijus, rungtynes laimėdavo dėl savo komandos, kuri žaidimų aikštelėje nesuvokė visiškai nieko, išskyrus tai, kad tupai reikia perduoti kamuolį lyderiui.
Taigi, visos tos tupicos dabar yra prilipusios prie naujų laikų Jordano, nes tikisi, kad KOMANDA tai čia „pzdc“.
Deja, bet Vilkauskas gali lengvai tai paneigti, nes turėdamas sąlyginai silpną palaikymo komandą, jis kaip vienalytis asmuo viršija visų kandidatų galimybes, nes žmonės prie jo limpa be didelių agitacijos pastangų. Bet žaidžiant vienam, ar politikoje, ar sporte, prieš bet kokią, kad ir debilų-fanatikų komandą ilgai nepasipriešinsi…
Paulius Zaviša – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Žiūrint į Trakų rajono savivaldybės tarybos valstiečius, kurie labiau yra panašūs į prie demokratinės valstybės nesugebančių prisitaikyti tarybinių kolchoznikų, atrodė, kad ir į Seimą LŽVS atsiųs kokį nors nepraustaburnį brudą. Bet ne, delegavo vieną tokį jaunuolį, pirmąjį Kristaus pasekėją vardu Paulius.
Nors Paulius-žvejys pakankama vėlai atsirado Trakų „Judėjoje“ ir čia pradėjo žvejoti rinkėjų balsus, tačiau turi visas galimybes užpildyti tą rinkėjų nišą, kurie visai neina balsuoti.
Tiesiog paliko konstruktyvaus ir racionalaus homo sapiens įvaizdį.
Tai tiek žinių. Jeigu jums neįtiko desietka kandidatų, vis tiek ateikite į rinkimus ir balsuokite, įrašydami vienuoliktąjį atsarginį žaidėją Šimas Burbulis. O jeigu jums dar pavyks nufotografuoti savo pasirinkimą už Burbulį ir atsiųsti tokią nuotrauką į „Galvės“ redakciją – gausite prizą.
