Čia aš, Šimas Burbulis. Jau seniai tenka stebėti reiškinį, kurį sunku pagrįsti net mokslu. Trakų rajono valdžia dažnai mėgsta nutaisyti naglą snukį ir tvirtinti visiems, kad jiems šios ar anos funkcijos nepriklauso. Tačiau pajudinti vieną vietą, kad sutvarkytų tie, kam priklauso, nesugeba ir jokios gėdos nejaučia pati lipdama per šiukšlių krūvą.
Apleista apžvalgos aikštelė
Trakų rajono valdžia vis mėgsta kartoti stebuklingą frazę „mums nepriklauso“ ir žiemą, kai reikia valyti kelius, ir vasarą, kai reikia pjauti žolę ir vežti šiukšles, ir visada, kai tik reikia atsifutbolinti, nes negi pripažinsi, kad esu per durnas, kad suvokčiau, kas yra normali atsakomybė, o ne darbas dėl pliuso ir ataskaitos.
Kokiu atsilupėliu reikia būti, kad pareikštum, kad „man nepriklauso“, kai tu dirbi ten, kur parašyta „Trakai“, „Lentvaris“, „Aukštadvaris“ ar kitas Trakų rajono kampelis?
Štai išviešino Burbulis apleistą ir netvarkingą poilsio aikštelę Trakų miesto prieigose. Ir ką? Staiga iššoka Trakų seniūnė Vilma Puišienė ir pradeda verkšlenti už tokią kritiką, nes tipo jiems tai nepriklauso tvarkyti, nes ir taip daug teritorijų turi, tai Kelių direkcijos kompetencija.
Tačiau kiek kartų per metus seniūnė Vilma pakelia telefono ragelį ir skambina į Kelių direkciją maloniai priminti dėl nesutvarkytų reikalų – ach, taip, tai irgi nepriklauso. Geriau pakviesti visus į šventę, o šiukšlių gal niekas ir nematys.
Tai va, kai galima pasigirti – kokios puikios Trakų lankytinos vietos, o kai reikia tvarkyti – jau nepriklauso…
Suprasčiau tokį vyniojimą į vatą, jeigu Trakų miestas būtų kažkoks Akmenės rajono užkampis, bet juk mūsų miestelis nuo 2008 m. turi patvirtintą kurortinės teritorijos statusą, kuris savaime įpareigoja pasitvarkyti net ten, kur „mums nepriklauso“.
Apie Lentvario pėsčiųjų perėją
Pats lengviausias pavyzdys parodyti, kaip Trakų politikų marazmatinės kalbos ir atsikalbinėjimai atrodo praktikoje, būtų Lentvario geležinkelio požeminė pėsčiųjų perėja, kuri iki šiol kelia pasibjaurėjimą miesto svečiams ir pasibaisėjimą vietiniams.
Kai kuriems tai tampa gyvybės ir mirties klausimu, norint gūdžią naktį iš centrinės Lentwarowos pereiti tuneliu į Kawrową.
Atrodytų negali būti akivaizdesnės problemos egzistavimo, kurią reikėtų spręsti „čia ir dabar“, bet Trakų valdžia nepajudina nė piršto, nes jiems juk nepriklauso. Tai – “Lietuvos geležinkelių” kompetencija.
Kas trukdo Trakų karaliukams suraityti raštą geležinkelių bendrovei ir iškelti ultimatumą, kad arba jūs sutvarkote, arba mes patys „savavališkai“ sutvarkysime tą tunelį, kuris kelią pavojų mūsų gyventojams?
Bet kai vyko Lentvario automobilių tunelio atidarymas, tai į šventę vietinė valdžią atlėkė reaktyviniu greičiu pasidaryti sau politinę reklamą.
Mieloji valdžia, o ką jūs ten darėte? Juk jums niekas nepriklauso. Jūsų darbas buvo tik sklandžiai paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams.
O štai dar toks paprastas dalykas kaip stovėti draudžiantis kelio ženklas prie Trakų pradinės mokyklos. Norėjot ženklo, pastatėm ir pasireklamavom, kaip tipo rūpinamės mokinių saugumu. Tačiau, nors ženklas stovi daugiau nei pusę metų, tėvai ir toliau ten palieka automobilius, niekam nė motais. Taip sakant, sukontroliuoti ir vėl mums nepriklauso.
Net Seimo darbuotojos Editos Rudelienės padėjėja, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos pavaduotoja ugdymui, Viesų bendruomenės pirmininkė, vienu žodžiu – liberalė Aušrinė Lukošiūtė-Aleksandravičienė irgi spjauna į tą ženklą, stato automobilį, nes kelis žingsnius paeiti tingi. Kelių eismo taisyklės? „Mums irgi nepriklauso“.
Karaimų gatvę paženklino nelaimė?
Nū o ikoninis ir pats beviltiškiausias Trakų valdžios vizitinės kortelės „mums nepriklauso“ pavyzdys galėtų būti Karaimų gatvės uždarymo klausimas Trakų mieste. Visi moka skaityti, dėl to visi ir perskaitė Trakų rajono savivaldybės administracijos iš anksto paskelbtą žinią, kad nuo šių metų rugsėjo 4 dienos bus ribojamas eismas Karaimų gatve. Visą atkarpą pavertė zebrynu, pristatė papigiajskų suoliukų ir pasakė, kad va, karas su automobiliais istoriniame mieste baigtas, o dabar varome švęsti Trakų miesto gimtadienio ir valgyti torto.
Vat lipo Trakų rajono meras Andriukas ant scenos pjaustyti to butaforinio medžiaginio torto, o Burbulis galvojo, ar pats meras nėra skudurinė Onutė, kuri nieko iki galo nesugeba sustyguoti mieste.
Eismas Karaimų gatvėje ribojamas nuo rugsėjo 4-osios, bet visi, kas netingi varo per tą gatvę toliau. Lyg tyčia, lyg ir ne, bet pasitaikė ir puikus rugsėjo oras, kuris vis traukia visus į Trakus. Pastatyto naujojo kelio ženklo niekas nemato, ar tiesiog nenori matyti.
Pėstieji Karaimų gatvėje bijo nulipti nuo šaligatvio.
Ką daro Trakų valdžia, kad sustabdytų automobilių eismą? O ką ji gali daryti, juk jai niekas nepriklauso. Tokia ta mūsų valdžia visoje Lietuvoje. Ji tik gali iškviesti Šventojo Sosto nuncijų ant kilimėlio pasiaiškinti dėl savo žodžių, o vat išsikviesti vietinį učestkovą ir paprašyti, kad jis sustiprintų pajėgas po naujosios tvarkos įsigaliojimo, jau niekas nesusiprotėja. Trakų valdžia su vietine policija mėgsta susitikinėti, bet neaišku, ką jie ten aptarinėja. Gal asmenines bylas?
Taip, buvo. Policija pasivaideno Karaimų gatvės prieigose ir dingo. O Trakų legendos jau pasakoja, kaip šioje pėsčiųjų gatvėje automobilis partrenkė vaiką. Ar ne per skaudus pėsčiųjų gatvės krikštas?
Kas išsigando vietinių vertelgų?
Tai kas gi vyksta Karaimų gatvėje? Gal Trakų valdžia tiesiog peršiko ir įjungė atbulinį? Gal išsigando visos karaimų diasporos ir vietinių vertelgų, kurie toliau visas transporto priemones vilioja į savo kiemus ir kuria vizualinę taršą?
Per tuos metalinius žirgus jau nesimato kai kurių istorinių paminklų. Pavyzdžiui, net karaimų maldos namų Kenesos. Girdėjau, kad pati Trakų garbės pilietė, humanitarinių mokslų daktarė Halina Kobeckaitė piestu stoja prieš Karaimų gatvės humanizavimą. Negi visi išsigando tipo autoriteto?
Tai nematau jokių problemų, nes jeigu galima atimti pilietybę iš vienos čiuožėjos, tai galima pasvarstyti, ar asmuo vertas Trakų garbės piliečio vardo, jeigu jis priešinasi viešajam interesui.
O ką meras Andriukas?
Prabėgo antroji savaitė, kuri turėjo simbolizuoti Trakų senamiesčio permainas. Miestas paseno vienais metais, kurie turėjo jam suteikti dar daugiau žavesio ir proto.
Labai gaila ir be galo liūdna, kad Trakuose neturime tokio vizionieriaus, kuris bent pamėgintų įsivaizduoti, kaip įspūdingai atrodytų visiškai tuščia Karaimų gatvė be automobilių. Ką jau kalbėti apie politikus su rimtais kiaušiniais, kurie išdrįstų visiškai išardyti asfaltą Karaimų gatvėje ir jį išgrįsti akmenimis.
Trakuose niekas neturi intereso būti išrinktas vienai kadencijai, viską drąsiai pakeisti ir dingti iš politinės arenos. Visi čia eina turėdami tikslą būti perrinkti ir dar kartą perrinkti. O su tokiais žemiškais tikslais visada reikia laviruoti tarp interesų grupių, kurios dažnai tiesiog naglai deda ant visko, bet politikai klapčiukai priversti jų klausyti.
Siūlau merui Andriukui pačiam užsivilkti žalią liemenę, paimti į rankas policininko bananą ir eiti prie Nepamuko koplytstulpio eismą reguliuoti. Tada bent žinočiau, už ką merui algą moku.
Burbulis apie permainas Trakų centre ir valdžios trumparegiškumą
