Čia aš, Šimas Burbulis. Eilinį kartą pabrėžiu, kad būtent Burbulis yra pats tikriausias liberalas Trakų rajone, kuris dėl to nė už ką nestos į liberalizmo parodija tapusį Liberalų sąjūdžio Trakų skyrių. Todėl mano (kaip liberalo) įsitikinimu, kaip geriausias gydymas gali būti gautas tik už pinigus privačioje klinikoje, taip geriausias išsilavinimas gali būti gautas tik privačioje mokykloje ir tik už pinigus. Niekaip nenoriu sumenkinti nuoširdžiai savo darbui atsidavusių rajono pedagogų, kurie kaip biudžetininkai pluša vardan ateities Lietuvos. Bet skirtumas akivaizdus – nuvedi vaiką į privačią mokyklą ir ten visas dėmesys yra sukoncentruotas tik į mokymą. Nuvedi vaiką į valstybinę įstaigą ir ten vaikas ne tik mokomas, bet kartu su mokytojais kasdien turi išgyventi visus iššūkius, kuriuos tie mokytojai patiria. Valstybinėje mokykloje vaikai (kartu su savo tėvais) turi išmokti ir politikuoti mokyklos ribose. Kalbama, kad vienos mokyklos aktų salėje per vieną renginį vaikai dėkojo merei Rudelienei už viską. Įskaitant ir už šviesų rytojų. Trakų valdžia beatodairiškai kišasi į mokyklų savivaldą, nes žino, kad ir nuo jų priklauso rinkimų rezultatai.
Ar nejuokingai atrodo, kai Trakų liberalai formaliam suvažiavimui pasirenka Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpas? Ar daugiau nėra kur politikuoti? Užtenka Rudelienei paskambinti šios gimnazijos direktorei Jolantai Martyncevienei ir susitarti dėl patalpų. Kodėl liberalams taip lengva? Nes Jolanta irgi yra liberalė.
Man užmigti neleidžiantis klausimas yra toks: kodėl rajoniniai pedagogai pradeda lįsti į politiką? Pažiūrėkite, į mero rinkimus ėjo šeši kandidatai ir juos vienija iškalbingas faktas: 1. Ramūnas Aušrotas – Vilniaus pedagoginis universitetas, istorijos mokytojas. 2. Adas Jakubauskas – Vilniaus pedagoginis universitetas, rusų literatūra. 3. Jonas Kietavičius – Vilniaus pedagoginis universitetas, gamtos mokslai. 4. Dainius Narkevičius – Kūno kultūros institutas, treneris-pedagogas. 5. Jaroslav Narkevič – Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, matematikos mokytojas. 6. Andrius Šatevičius – Šiaulių universitetas, specialus pedagogas (logopedas).
Ar jūs norėtumėte, kad šitie visi politikai-pedagogai dirbtų vienoje valstybinėje mokykloje, kurioje mokosi jūsų vaikas? Ar jūs norėtumėte, kad be tiesioginio susikoncentravimo į mokymosi procesą, jūsų vaikas dar būtų veliamas į tokių politikuojančių pedagogų intrigas? Turime reiškinį, kai pedagogai, kurių padermė ir yra ugdyti naująją Lietuvą per tiesiogines savo švietimo funkcijas, veržiasi dar aukščiau. Kodėl taip vyksta?!
Už šviesų rytojų!
Atsakymo galime pamėginti pakapstyti Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos pavyzdyje. Kaip nurodyta Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimuose dėl klasių ir etatų komplektų nustatymo Trakų rajono švietimo įstaigose 2021-2022 metams, šioje kaimo mokykloje iš viso mokosi tik 122 mokiniai. Šešta ir dešimta klasės iš viso nesusiformavo, devintoje klasėje mokosi septyni vaikai.
O už penkių kilometrų nuo šio kaimo yra normali Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija. Švietimo ir mokslo ministerija Trakų rajonui vis perduoda kokį nors mokyklinį autobusiuką kaip, pavyzdžiui, „Iveco Daily 50C18”, kurio vertė siekia apie 46 tūkst. eurų. Mokyklinio autobusiuko paskirtis – mažinti socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo. Galėtų būti svarstytinas klausimas, ar nepaprasčiau būtų Senųjų Trakų seniūnijos mokiniui važiuoti patogiu autobusiuku į miesto gimnaziją vietoje to, kad vaikščiotų į dešimtmetę „kestutinę“, kurią vėliau vis tiek reikės iškeisti į „vytautinę“, jeigu jis sieks vidurinio išsilavinimo?
Su Burbuliu visiškai nesutiks Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorė Roma Karpoviečienė, kuri gali net replikuoti, kaip aš drįstu iš viso kelti tokį klausimą, kai kalba sukasi aplink kaimo vaikų gerovę. Argumentas geležinis, bet direktorė Roma ne pirmus metus žemai lankstosi Trakų liberalams, kad tik šią „dešimtmetę“ neuždarytų bent jau iki direktorės pensijos. O galbūt ir dar ilgiau, nes Kęstučio pagrindinėje mokykloje darbuojasi ir direktorės dukra Simona Ernienė. Ne šiaip sau triūsia, bet patogiai sėdi ant dviejų kėdžių – ant mokyklos bibliotekos-skaityklos vedėjos ir priešmokyklinio ugdymo etato.
Todėl pedagogei Karpovičienei ir ne gėda viešai agituoti už Trakų liberalus, nes ant kortos pastatyta ir asmeninė gerovė. Kęstučio pagrindinės mokyklos direktorei oranžinę vėliavą padeda nešti ir sena direktorės podruškė, mokytoja Rita Astrauskienė, nes jai vaidenasi, kad nuo liberalų sėkmės rinkimuose priklauso ne tik jos, bet ir jos sūnaus Valdo Astrausko likimas, kuris „kęstutinėje“ darbuojasi kompiuterių inžinieriumi. Ir vos nepamiršau, rinkimų rezultatai gali lemti ir Ritos marčios bei Valdo žmonos, Vaidos Astrauskienės likimą, kuri toje pačioje mokykloje veda anglų kalbos pamokas. Kokia darni „Santa Barbara“. Po šitų faktų išdėstymo dar kartelį galime perklausti ponios Karpovičienės, kieno gerove ji taip rūpinasi net pamindama savo orumą, kai puola taip žemai iki Trakų liberalų lygio ir agituoja už juos balsuoti? Kaimo vaikų ar „Santa Barbaros“?
Lengvai užmirštantiems priminsiu, kad liberalės Rudelienės šeimos įmonė „Rumida“ Kęstučio pagrindinėje mokykloje 2017 metais atliko tualeto ir koridoriuko, tvoros ir trinkelių remonto darbus už 15 tūkst. eurų ir mokyklos patalpų remonto darbus už 43 tūkst. eurų. Todėl ir šių metų spalio 5 dieną Rudelienė nepamiršo apsilankyti mokykloje. Juk rinkimai, reikia priminti poniai Karpovičienei, kad ji yra pagrindinis glavarius Senuosiuose Trakuose už rinkiminių balsų surinkimą už „jauną ir gražų“. Šituo didingu įvykiu mokykla net pasidalino savo FB paskyroje.
Na, rinkimai už „jaunų ir gražų“ Senuosiuose Trakuose turėtų praeiti sklandžiai, nes rinkimų komisijos nare nuo Trakų liberalų paskirta ta pati Romos Karpovičienės dukra Simona Ernienė.
Palinkėkime sėkmės „Santa Barbarai“. Galbūt rimtai Karpovičienei-Astrauskienei-Ernienei gresia Trakų liberalų giljotina, teismas už akių, jeigu jos savo rinkimų apylinkėje nesurinks pakankamai balsų? Bet Burbuliui svarbiausia buvo parodyti ir įrodyti, kas įvyksta paprasto pedagogo pasąmonėje, kad jis pradeda politikuoti (degraduoti). Jeigu duotuoju metu bučiuoji subinę būtent Rudelienei ir kompanijai (arba komandai, kaip mėgsta sakyti patys liberalai), tai turėsi ramų pedagoginį gyvenimą.
Turiu nepamiršti, kad mažame Senųjų Trakų kaime taip pat veikia ir lenkų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla. Ir joje mokosi dar mažiau vaikų nei „kęsutinėje“. Bet yra vienas mažas skirtumas – lenkų mokyklų gyvavimą 50 procentų finansuoja Lenkijos vyriausybė, todėl kai matote, kad eiliniame Trakų rajono kaime žiba ir blizga būtent lenkiškosios mokyklos, nepamirškime, kad prie to prisideda ir mūsų Jarekas, kuris sugeria su Lenkijos vyriausybės atstovais.
Čia net klausimą galimą būtų užduoti poniai Karpovičienei, kodėl ji balsuoja už į priekį stumiamą „jauną ir gražų“, o ne už lenką Jareką, kurio komanda tiesiogiai prisideda prie to, kad iš valstybės biudžeto daugiau nubyra ir „kęstutinės“ mokyklai?
Kaip tai vyksta? Paprastai, jeigu Švietimo ir mokslo ministerija sudaro vieningą biudžetą visoms Lietuvos mokykloms finansuoti (įvairiems projektams), tai Senųjų Trakų lenkų mokyklos išlaikymui reikia 50 procentų mažiau, nes šią dalį padengia lenkiški pinigai. Vadinasi, kuo daugiau biudžete lieka nepanaudotų pinigų lenkiškoms mokykloms, tuo daugiau Karpovičienės „kęstutinė“ gali panaudoti sau.
Amžini mokyklų direktoriai
Švietimo įstatymai nustato, kad mokykloms, kaip ir daugelį kitų biudžetinių įstaigų vadovai parenkami konkurso būdu. Asmuo skiriamas direktoriumi ne ilgesnei nei penkerių metų kadencijai. Ir tokių kadencijų negali būti daugiau kaip dvi iš eilės. Vadinasi ilgiausiai tai pačiai mokyklai gali vadovauti iki 10 metų. Jeigu moki sugerti su Trakų valdžia ir turi garantiją, kad po pirmos kadencijos būsi paskirtas vėl direktoriauti.
„Galvė“ prabėgo pro rajoninių mokyklų direktorių sąrašą ir nustatė tokį reikalą:
- Lentvario pradinėje mokykloje nuo 1998 m. darbuojasi direktorė Ona Ramanauskienė. Dažnai matoma Trakų liberalų bendruose baliukuose. Net galima pasidžiaugti, kur ji stovi kažkokioje Trakų rajono knaipėje apsikabinusi su Čmilyte.
- Paluknio „Medeinos“ gimnazijoje nuo 1994 m. sėdi direktorius Vytautas Gustas. Liberalas, kuris net ir dalyvaudavo vietos savivaldos rinkimuose.
- Onuškio D. Malinausko gimnazijai nuo 2006 m. vadovauja taip pat direktorė senbuvė Rima Blikertienė, kuri mėgsta liberalus ir su jais dalyvaudavo rinkimuose.
- Prie šio sąrašo galima pridėti ir paminėtą Romą Karpovičienę, kuri Kęstučio pagrindinei mokyklai vadovauja ilgiau nei 10 metų.
Sąrašas gali tęstis ir toliau, bet dėl bendros mozaikos – užtenka. Taigi, „Galvė“ kreipiasi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėją Dalią Dzigienę ir klausia, kas čia per fignia, kokiais teisiniais-moraliniais pagrindais šie liberalų numylėtiniai toliau eina savo pareigas, jeigu jų kadencijos pasibaigusios?
Ir žinote, ką atsako Dalia iš Švietimo skyriaus? Ji atsako klasikiniu vienoje darbo vietoje užsisėdėjusio ir išpindėjusio biurokrato stiliumi: tipo, kad vadovų priėmimas, atleidimas ir konkursų organizavimas nėra Švietimo skyriaus funkcija. Kad šias funkcijas atlieka meras, todėl į jį ir kreipkitės. Gerai, ar ne? Tai leiskite man paklausti, kaip meras pasirašys įsakymą dėl konkurso organizavimo, jeigu jam niekas neatneša tokio įsakymo projekto pasirašyti? Kaip meras pasirašys įsakymą dėl užsisėdėjusio direktoriaus atleidimo, jeigu jam niekas neatneša tokio įsakymo projekto pasirašyti?!
Teisingai, ir privačiame sektoriuje į darbą jūs priima įmonės direktorius, tačiau konkursą į laisvą vietą organizuoja Personalo skyrius ir šis skyrius teikia direktoriui pasirašyti įsakymų projektus dėl darbuotojų priėmimo ar atleidimo. O mūsų rajono Švietimo skyriuje sėdi varnalėša pasislėpusi po savo pačios lapais ir ramiai nori atsėdi iki pensijos pradžios. Varnalėša žino, kad jeigu ji primins merui, kad laikas organizuoti naują konkursą ar kad laikas atleisti merui lojalų mokyklos direktorių, tai tas meras užsirūstins ant tokios Dalios. Štai ir turime užburtą rajono švietimo sistemos ratą. Todėl ir Trakų liberalai gali sau leisti partijos suvažiavimą ar eilinę pjankę suorganizuoti bet kurioje rajono mokyklos aktų salėje.
O mokyklų direktorių kadencijos pasibaigusios, tačiau ir toliau ramiai gali eiti laikinai einančio direktoriaus pareigas, nes laikinumas, ten kadencijų nėra. Kaip sakant, kas laikina, tas ir amžina. Nėra konkurso, nėra naujo direktoriaus, o kažkam šias pareigas eiti laikinai reikia. Saviems.
Vietoje epilogo
Gal pamenate, kad yra toks skulptoriaus Petro Rimšos kūrinys kaip „Vargo mokykla“. Jame išraižyta moteris prie verpimo ratelio, o jai ant kelių sėdi mažas vaikas su atversta knyga. Skulptūra sukurta įprasminti knygnešių darbą. Bet žiūrėdamas į ją pradedu suprasti, kad matant, kaip rajone yra politizuotas švietimas, kaip jis yra suspaustas politikų rankose, tada pradedi suprasti, kad geriausia būtų, jeigu aš savo anūkus auklėčiau ir ugdyčiau namie. Kam man anūkus vesti į tokią mokyklą, iš kurios jis grįžtų su politinėmis skrajutėmis. O namie Burbulis savo anūkus pasisodintų ant kelių, atsiverstų Šventąjį raštą ir visų mokslų programas išeitų. Toje knygoje ir chemijos pagrindai yra, kai žmonės iš Sodomos ir Gomoros pavirsta druskos kalnais, ir fizikos mokslų, kai Mozės žydams Raudonoji jūra prasiskiria. Net ir matematiką išmoktume, nes kas yra ciesoriaus, tas yra ciesoriaus. O į anūkų klausimą, kodėl visata nuolat plečiasi, irgi rasčiau atsakymą – jį plečiasi mirštančių žmonių sąskaita, nes sieloms irgi kažkur reikia keliauti.
Tai va, mielėji, pabaigoje ir aš papolitikuosiu, nes rinkimuose liko du pedagogai – matematikas ir logopedas. Tik neapsiskaičiuokite, nes jeigu ką, tai seriale „Santa Barbara“ labai daug serijų.
