Veiksmas pradėjo rutuliotis tada, kai viena rajono gyventoja kreipėsi į Trakų seniūniją su prašymu, kad iš jai asmenine nuosavybės teise priklausančio būsto būtų išregistruotas jos būšavojantis vyras, su kuriuo ji ketina skirtis.
Prašymui nagrinėti paskiriama Trakų seniūnijos specialistė Lina Vilbrantienė, kuri į iškeltą klausimą pažiūri savotiškai – ji tiesiog formaliai tą pagalbos prašančią moterytę pasiunčia velniop.
Suprask, tavo klausimas kažkoks sudėtingas ir apskritai – tegul toliau gyvena su tuo vyru, gal jis nėra toks ir blogas. Tokias momentais valstybės tarnautojas toli nežiūri ir net nesusimąsto, kad jo sprendimas gali lemti ir tai, kad vėliau apie šią situaciją gali rašyti jau kriminaliniuose skyreliuose…
Bet interesantė pasitaikė ne iš kelmo spirta. Pasirodo su aukštuoju išsilavinimu ir net kažkokius teisės mokslus krimtusi. Tad ėmė jį Trakų seniūniją visa jėga ir pareikalavo, kad kudakuojančios specialistės ne šiaip ją ant trijų raidžių siųstų, o raštiškai pateiktų atsakymą, kodėl jos atsisako tą diedą iš interesantės asmeninio būsto išregisturoti. Nū veikliai moteriai nereikia, kad tas slunkius tiesiog ant pečiaus gulėtų, kol tos skyrybos dar tik įsibėgėja.
Nusiplauna nuo sprendimo
Ant laktos tupinčios kudakuojančios specialistės ėmė laužyti šitą rebusą – ką toliau daryti. Siųsti dar kartą tą moterį ant trijų raidžių kaip ir neišeina, nes tada ir pačioms gerų birkų pritrūks.
Bet kas belieka?! Ir tada viena iš jų prisiminė, kad kažkada Bibliją skaitė, o ten apie tokį Poncijų pilotą rašė, kuris rankas nusiplovė taip pat nuo svarbaus klausimo. Tai ėmė jos ir suraitė raštą Registrų centrui. Tipo permetė karštą bulvę ant kitos institucijos, tegul jos svarsto, ką toliau daryti su tuo moteiškės klausimu dėl registracijos panaikinimo.
Quod scripsi scripsi pasakė Pilotas tada, bet galioja ir dabar – kas parašyta, tas ir lieka parašyta. Suprask, Kaip Registrų centras pasakys, taip ir bus. Žanro klaiska, apsukriosios Trakų tarnautojos nusiplauna nuo problemos sprendimo.
Laikas eina, laikas tiksi, dabar dar teks kone mėnesį laukti atsakymo iš Registrų centro, o bezdantis diedas ant pečiaus vis didesnį dvoką skleidžia moters asmeniniame būste ir gyvenime.
Toliau vis įdomiau, nes Registrų centras gauna tą Trakų seniūnijos raštą ir iš karto pajunta, kad bledės nusprendė nusiplauti ir rasti atpirkimo ožį po kurio sukurta pisulke galėtų ir pasislėpti, ir savo plačias šiknas pridengti.
Institucijos asmeninė nuomonė
Nuteka šiek tiek laiko ir Registrų centras visgi pateikia atsakymą. Bet jame išdėstoma ne kategoriškas atsakymas, kaip reikia skaityti įstatymą, o tik institucijos asmeninė nuomonė.
Faktiškai tas raštas apie nieką, tik apie tai, kad tai asmeninė nuomonė ir suprask, kad nei Trakų seniūnijai, nei moteriškei ji neprivaloma.
Viskas, ką padaro Registrų centras, tai kaip pavyzdį nurodo ten kažkokį Aukščiausiojo teismo sprendimą, kuriame teismas pasisakė, kad negalima vienam sutuoktiniui kitą sutuoktinį išregistruoti iš būsto.
Bet čia pasipiktinusi moteriškė dar labiau prisimena savo teisinių žinių įgūdžius ir perskaito tame Aukščiausiojo teismo sprendime, kad ten ginčas vyko dėl išregistravimo, kai abu sutuoktiniai buvo to paties būsto bendraturčiai, o jos atveju viskas kitaip – ji vienintelė yra savininkė, o Trakų seniūnija draudžia moteriai naudotis ta nuosavybe kaip tik nori ji, vienintelis nuosavybės savininkas.
Beviltiška situacija ar darbuotojos?
Situacija kurioziškai bevitiška, nes Trakų seniūnijoje ant laktos sėdinčios kudakuojančiosios paprasčiausiai bijo palaikyti moters pusę, o ne kažkokio gaidžio su nukarusia skiautere.
Burbulis linki visai kudakuojančiųjų komandai kažkaip išmokti atskirti asmeninę nuosavybę nuo bendrosios jungtinės nuosavybės.
Nū, o tą tarnautoją Vilbrantienę, tą, katros vyras ir į tarnautojus neseniai įsiprašė, patapo Naujasodžio seniūnaičiu Trakuose, Burbulis sveikina atvykus į viešųjų asmenų gretas, į sąrašą ypatingųjų, apie kuriuos Burbulis rašo kiek tik nori ir kada tik nori, kai mato, kad tie vieši asmenys ne žmonių interesus pradeda atstovauti.
