Kol Trakų rajono savivaldybė kviečia žiūrėti multikus (matome naujienose) ir eilinį kartą džiaugiasi šventėmis, Burbulis praneša gyventojams, kad jie gali nemokamai prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų – gauti net iki 4 tūkstančių eurų valstybės paramą. Tačiau turi būti aktyvūs ir greitai suktis su dokumentais.
Gyventojams informacijos neteikia
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų. Pagal šią priemonę iki spalio 31 d. finansavimo gali kreiptis viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai – tai yra rajono bendrovė „Trakų vandenys“. Bet „Trakų vandenys“ turi turėti dėl ko kreiptis – gyventojai turi apie šią galimybę žinoti.
Didžiausia vienam projektui skiriama suma negali viršyti 300 tūkst. eurų – tai yra tokią sumą gali gauti „Trakų vandenys“, tačiau matant, kad iš viso iš aplinkos apsaugos rėmimo programos numatyta 1,62 mln. eurų., panašu, kad Trakų rajonas liks paskutinis eilėje prie pinigų, nes šios geros žinios nei savivaldybė, nei „Trakų vandenys“ gyventojams nereklamuoja ir tik žada išsiųsti „lapelius su pasiūlymu“ prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Tiesa, Trakų rajono savivaldybė demonstruoja dosnumą skirdama išmokas už vietinius dažnai visiškai neefektyvius nuotekų valymo įrenginius – iki 1 000 eurų. Tačiau tai savivaldos pinigai, kurių reikėtų gerokai mažiau, jei tikslingai būtų panaudota valstybės parama.
Padengs išlaidas privačiame sklype
Nuotekų tinklų tiesimui nuo išvystyto gatvės nuotekų tinklo iki gyventojo sklypo ribos ir tinklų tiesimui bei dangų atstatymui gyventojo privačiame sklype galima gauti 100 proc. subsidiją. Tai reiškia, kad gyventojams prisijungti prie nuotekų tinklų nieko nekainuos. Nebent nuotekų nutiesimo projekto individualiame sklype parengimas – tai turi atsakyti „Trakų vandenys“.
Be to, yra reikalavimas būstui, kad jo statyba būtų užbaigta ir pastatas įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip 2019 metais su 100 proc. baigtumu.
Finansavimo būstų prijungimui galima kreiptis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose apibrėžtose aglomeracijose – vietovėse, kurios gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis.
Planuojama, kad įgyvendinus projektus už visą kvietimui numatytą sumą Lietuvoje prie centralizuotų nuotekų tinklų galėtų būti pajungta daugiau nei 400 būstų.
Per praėjusius metus vykusius kvietimus šios priemonės įgyvendinimui jau finansuojami 49 projektai, kuriuose už 3,9 mln. eurų numatoma prie centralizuotų nuotekų tinklų pajungti daugiau kaip 1 700 būstų.
Nemokamai prijungs iki 100 būstų
2022 m. APVA duomenimis, Trakų-Lentvario aglomeracijoje gyventojų, kurie nėra prisijungę prie centrinių nuotekų tinklų yra daugiau nei 500, 2023 m. skaičiai – dar didesni.
Tačiau žaliąja save norinčioje vadinti Trakų rajono savivaldybėje visai nesigirdi pagyrų apie žygius prieš viešą gėdą – lauko tualetus.
Tad galima užduoti amžinąjį skaidrumo klausimą, o kodėl Trakų rajone nėra viešo kvietimo ir raginimo rajono gyventojams jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų? Žinoma, visiems neužteks APVA finansavimo, tačiau nejau vėl egzistuoja kažkokia neskelbiama prioritetų eilė ir pajungimo tvarka?
Jei šiemet vieno pajungiamo būsto vidutinė kompensuojama suma – iki 4 tūkst. eurų (palyginti su anksčiau teikta parama – padidinta), paprasta suskaičiuoti, kad Trakų rajone už 300 tūkst. galima prijungti 75 gyventojų būstus. Gerai, jei pavyksta taupiau, galbūt ir visą 100.
Nejau, galima pajungti tuos, kuriuos “reikia” pajungti, o kiti tegul susimoka, uždirbti juk reikia?
Burbulis puikiai žino, kaip tai vyksta kitose savivaldybėse, kur rengiamos aktyvios viešinimo kampanijos, dar gerokai prieš paskelbiant apie finansavimo galimybę savivaldybės ir seniūnijų atstovai eina pas gyventojus, prisideda ir kaimynai – visi suinteresuoti, kad rajone liktų kuo mažiau lauko išviečių ir kuo mažiau š… nutekėtų į vandens telkinius, kad kuo greičiau būtų sutvarkyti visi požeminiai tinklai ir kuo mažiau būtų išgriauta jau išasfaltuotų gatvių.
O Trakų rajone?!
Burbulis dalijasi aktyvaus Lentvario gyventojo laišku.
Prie unikalaus dvaro smirdi lauko tualetai
Unikalioje Lentvario miesto vietoje – šalia Tiškevičiaus dvaro sodybos – o jei tiksliau, tarp sudegusios daržinės ir pilies ir toliau veikia sovietinio amžiaus sprendimai – lauko tualetai. Teritorijoje, kuri saugoma Kultūros paveldo ir Kultūros vertybių apsaugos departamentų, yra įsikūręs netipinis gyventojų kontingentas – privatininkai ir socialinio būsto nuomininkai (turto savininkas – Trakų rajono savivaldybė).
Ir visi jie iki šiol nėra prijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklo. Taip pat teritorijoje nematyti jokių buitinių nuotekų valymo įrenginių, tačiau teritorija išsiskiria lauko tualetų gausa. O žinant, kad visai šalia dvaro – parke yra tvenkiniai ir šalia – Graužio ežero pakrantė, nenustebtume sužinoję, kad kokią naktį fekalijos nuleidžiamos būtent ten.
O pasižiūrėjus dar giliau į Lietuvoje ratifikuotą EK direktyvą dėl tokių teritorijų privalomojo prijungimo prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų Trakų rajono savivaldybės elgesys nėra suprantamas.
Gyventojai dėl galimo nesuvokimo ir projekto finansavimo “baisumų” – ( juk reikia susitvarkyti daug dokumentų!) gal ir tyčia vengia ką nors daryti, tačiau savivaldybės, socialinių būstų savininkės elgesys tikrai nesuprantamas ir nepateisinamas.
Atsižvelgus į tai, kad APVA jau ne kartą yra skelbusi finansavimo priemones būtent šios direktyvos įgyvendinimui (pavyzdžiui, 2021 m. gyventojams buvo finansuota iki 100 proc. išlaidų, savivaldybėms – 70 proc.), iš viso situacija papuola į skiltį “be komentarų” ir Trakų rajono svaisčiojimai apie Lentvario pilies sodybos “priežiūrą” ir “tvarkymą” gali būti ir toliau užskaityti, kaip pigus politinis populizmas.
Todėl Lentvario miesto bendruomenė imasi iniciatyvos šią situaciją pabandyti keisti ir kuo skubiau.
Paprašėme Aplinkos apsaugos departamento išreikšti savo pozicijas šios teritorijos atžvilgiu ir specifiškai (siaurai) tik šios direktyvos atžvilgiu įpareigoti Trakų rajono savivaldybę imtis veiksmų, kurių ji turėjo seniai imtis nors šių socialinių būstų atžvilgiu. Bendruomenės laiškas buvo peradresuotas bendrovei “Trakų vandenys” bei Trakų rajono aplinkosaugininkams. Ir vėl tyla.
Mes, Lentvario miesto bendruomenė, galėtume visai neapgalvotai pareikšti, kad imsimės atsakomybės įkalbėti vietinius privatininkus rasti finansinių resursų prisidėti prie projekto, tačiau esame realistai ir žinome, kad be baudų Trakų rajono savivaldybei ( primenu, kad daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis), o galbūt ir be ultimatumų lauko tualetų nesiruošiantiems griauti gyventojams to padaryti nebus įmanoma.
Su Trakų rajono savivaldybe bandė tartis tiek ankstesnis Lentvario dvaro savininkas Laimutis Pinkevičius, tiek šiuo metu dvaro grožį atkuriantis Ugnius Kiguolis, bet kalbos apie bendradarbiavimą, kaip išnaikinti lauko tualetus, rasti nepavyko.
Burbulis maloniai laukia komentaro ir pasiruošęs publikuoti Trakų rajono savivaldybės poziciją, kodėl nėra sprendžiamas nuotekų klausimas reprezentacinėje rajono vietoje – Lentvario dvaro pašonėje.
