Šimas Burbulis
Žvarbus vėjas, nešantis į mūsų rajoną orų permainas, išginė ir mane į mano jaukią fazendą Paluknio kaime. Gurkšnoju dabar aš vieną tokį gerą aperityvą po sočių pietų, drybsau šalia įkaitusio židinio. Malkos sau pleška, o aš žiūriu į savo knygų lentynas su lyg Aleksandrijos bibliotekos dydžiu ir galvoju, kokią čia pjesę šiandien pagvildenti. Juk „Hamleto“ interpretacija visai nieko išėjo, ar ne?
Vienos pjesės per mažai
Vienu kartu aš prisiminiau prancūzų klasiką Moljerą ir vieną Trakų rajono tarybos narį, visuomeninio rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ narį, Trakų kūno kultūros ir sporto centro (TKKSC) direktoriaus pavaduotoją Šarūną Ūsą.
Moljeras parašė keturias stilingas pjeses, kuriose galima rasti ir paralelių su minimu rajono jaunuoju politiku. Šios pjesės: „Tartiufas“, „Don Žuanas“, „Šykštuolis“ ir „Mizantropas“. Ilgą laiką, kaip ir priklauso pagal šeimyninę liniją, ponas Ūsas buvo tvirtų įsitikinimų ir kairiųjų pažiūrų socialdemokratas, juk jų iškeltas lozungas „svarbiausia – žmogus“.
Šis politinis darinys turi ir tokį sinonimą kaip „Ūsuotų bebrų“ partija. Anot politologo Stasio Jakeliūno, „Bebrų partija“ apibūdina senus nomenklatūrininkus, kurie, neva, vadovaujasi principu „ranka ranką plauna“.
Jaunuolio Šarūno Ūso perspektyvos pas kvapniosios raudonosios rožės socialdemokratus atrodė labai daug žadančios. Bet įvyksta štai koks dalykas. Vieną dieną susirinko bebrai ir bebriukai bei pradėjo planuoti nedidelį politinį perversmą rajone.
Tik senieji bebrai nenuspėjo, kad silpnoji vieta jų sueigoje slypi ne „Achilo kulne“, o paprasčiausiai viename ūse… Tad kai slaptoje sueigoje buvo aptartos pagrindinės politinio sabotažo gairės, „Achilo ūsas“ atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo tiesiai pas tą, prieš kurią ir buvo nukreiptas sąmokslas.
Tuk tuk tuk, pasibeldė ponas Ūsas į vienos ponios duris ir buvo įleistas ne tik į namus, bet ir naujas politines erdves. Tuo tarpu senieji bebrai ėmė rėkti: stukačius (nuo žodelių „tuk tuk tuk“), niekšas, tikras Tartiufas!.. Bet buvo jau per vėlu, nes naujoji karta, naujasis Tartiufas, apsimesdamas ieškančiu gailesčio ir užuovėjos, perėjo į kitą barikadų pusę.
„Don Žuanas – dviejų klasiokų politinė draugystė
Mieli vyrai, ar pamenate savo gyvenimo tokį laikotarpį, kai jūs buvote „faini“ berniukai ir mokykloje mergaitėms tampydavote už kasų, bet niekada nekreipdavote dėmesio į vieną iš savo klasiokių. Tačiau vėliau klasiokė užaugo, baigė universitetą, susidėliojo savo gyvenimą ir tik tada jūs ją pagaliau pastebėjote.
Kaip sakant, mergaitė perraugo net jūs, o jūs ir likote tiesiog „fainas“. Tai va, Tartiufas, apsimetęs ispaniškai karštų veido bruožų Don Žuanu, pasibeldė būtent į savo klasiokės, Trakų rajono merės Editos Rudelienės politinės erdvės duris.
Moljero pjesėje „Don Žuanas“ pagrindinis herojus sušunka: „Veidmainystė yra madinga yda, o veidmainio amatas – nuostabiai patogus“. Todėl ir mūsų herojui tapus ankšta bebrų užtvankoje, jis susiieškojo naujų patogumų.
Tartiufas jau buvo arti to, kad pataptų liberalu, bet iš šios „visiškos nesąmonės“ jį išgelbėjo jau kitas herojus iš Johano Gėtės kūrinio „Faustas“. Staiga išdygo įvairias situacijas permatantis „Mefistotelis“, kitas Trakų rajono tarybos narys Andrej Prokofjev, kuris pasiūlo Tartiufui įsteigti politinį darinį „Renkuosi ateitį“. Tokiu būdu, permetęs per bortą savo bendražygius bebrus ir laimėjęs vietos savivaldos rinkimus, Tartiufas užsitikrino sau patogią ramybę dar ketveriems metams.
Gal „Šykštuolis“, o gal ir ne
Italų humanistas Frančesko Petrarka yra pasakęs, kad šykštuolis yra visada vargšas. Galbūt dėl, o galbūt ir ne dėl to, ponas Ūsas Trakų kūno kultūros ir sporto centre (TKKSC) darbuojasi sėdėdamas iš karto ant dviejų darbo vietų. Jis yra ir TKKSC direktoriaus pavaduotojas, ir dar prisiduria dirbdamas sporto organizatoriumi.
Kaip sakant, sėdint valdžioje pirmus metus gali švęsti sėkmingų rinkimų pergalę, bet likusius trejus metus politiką jau pradeda kamuoti sunkios pagirios. Juk visiems bendražygiams būna tiek prižadėta naujų postų, naujų galimybių valdant Trakų rajoną, o tie bendražygiai kaip laukia, taip ir laukia pažadų išsipildymo.
Nervinasi jie, nerimauja ir pamažu keliauja pas žurnalistus, kad papasakotų, kaip iš tikrųjų tie rinkimai vyko… Todėl nesuprantu, kaip ponas Tartiufas vis dar valdiškoje įstaigoje „sėdi ant daugiau nei vieno etato“? Kodėl viena kėde nepasidalina su kokiu bendražygiu? Juk toks vieningas ir draugiškas tas „Renkuosi ateitį“ komitetas atrodė…
TKKSC direktoriaus pavaduotojo vidutinė alga praėjusiais metais siekė 1097,10 eurų. Taip pat p. Šarūnas sau yra priskyręs Sporto organizatoriaus funkcijas ir už pusę etato gauna 208,69 eurų bei pernai išsirašė 639,98 eurų priedą. Be to, kaip Trakų rajono savivaldybės tarybos narys Šarūnas Ūsas prie savo gerovės dar preliminariai prisideda apie 200 eurų.
Mąstau aš dar plačiau. Jeigu ponas Ūsas dirba savivaldybės įkurtame TKKSC pusantro etato, vadinasi, jis į darbą turi ateiti 8 valandą ryto, o išeiti iš jo (iš savo kabineto) ne anksčiau kaip 19 valandą vakare. Bet gaunu nemažai pranešimų, kad poną Tartiufą, zujantį po Trakų miestą galima pamatyti bet kada. Būna, kad jau ir 16 valandą sau linksmai kulniuoja link namų.
Gal ta proga sugalvoti akciją – atrakciją: pagauk „ūsą už ūso“, kai skaitytojai slapčia stovės prie jo TKKSC darbovietės ir stebės, kada jis ateina ir kada išeina iš darbo. Vis bus pramoga niūriais žiemos vakarais…
Komedija „Mizantropas“
Tuo tarpu ketvirtojoje Moljero komedijoje aprašomas žmogus su polinkiu į mizantropiją. Mizantropas – tai žmogus, kuris jaučia neapykantą kitiems žmonėms, socialinėms grupės ir t.t. Pavyzdžiui, nors ponas Ūsas ir pats yra valdininkas, ranką ant Konstitucijos uždėjęs priesaiką davė ištikimai kurti valstybės pamatus. Bet, matyt, kažkokią neapykantą jis jaučia kitiems valdininkams, o ypač statutiniams pareigūnams – policininkams.
Jis nemato jokios problemos viešai savo feisbuko paskyroje dalintis informacija, kur stovi „mentai“. Kaip sakant, palengvina užduotį potencialiems vagims, kurie galbūt tuo metu važiuoja automobiliu iš kokio buto vagystės vietos.
Teigiama, kad ponas Ūsas dar pasižymi labai ūmiu charakteriu ir gali bei moka darbuotojus, žemesnius pagal rangą, visaip išvadinti beraščiais ar net demotyvuoti savo įkvepiančiomis kalbomis. Bet apie tai ateityje gal ir patys TKKSC darbuotojai papasakos…
